„Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų, ypač sukeltų aterosklerozės, rizikos veiksnius, pagrindiniais ir svarbiausiais išlieka didelė „blogojo“ cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidinto kraujospūdžio liga ir rūkymas“, – komentuoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.
„Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusios gliukozės apykaitos, cukrinio diabeto, nutukimo, nejudros, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – priduria ji.
2020–2021 m. Higienos instituto duomenimis, pagal kurį sudarytas ŠKL žemėlapis, mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40–64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 metais siekė 280,59 ir 288,17.
„Džiugina, kad 2022 m. mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo ir 100 tūkst. gyventojų siekė 264,05. Nors Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal atliekamų intervencinių vainikinių arterijų procedūrų skaičių, ir daug metų turime veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, skirtumai pagal mirtis nuo aterosklerozės sukeltų ligų, palyginti su kitomis Europos šalimis, išlieka reikšmingi“, – sako prof. O. Dobilienė.
Didžiausias sergamumas visoje ES
Nepaisant kiek sumažėjusių mirčių skaičiaus, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentę prof. Sigitai Glaveckaitei kelia nerimą, jog Lietuva širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio.
„Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje. Nerimą kelia ir atotrūkis nuo Europos numatomos gyvenimo trukmės atžvilgiu, pastaroji 2022 metais vyrams buvo 7 metais trumpesnė nei Europoje, o sveikų gyvenimo metu atžvilgiu atotrūkis nuo ES siekia 8 metus abiem lytims“, – akcentuoja ji.
Raudonosios zonos
Į raudonąsias zonas, kur mirčių skaičius nuo ŠKL gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.
Mirtingumas viršija vidurkį ir Druskininkų, Šalčininkų r., Trakų r., Birštono r., Prienų r., Zarasų r., Rokiškio r., Pasvalio r., Joniškio r., Akmenės r. ir Pagėgių savivaldybėse.
O mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. bei Vilniaus m. savivaldybėse. Pasak profesorės, panašios tendencijos buvo ir prieš dešimtmetį.
„Atsakant į klausimą dėl skirtumų, turėtume analizuoti gana daug veiksnių: ir gyventojų amžiaus pasiskirstymą ir gydymo įstaigų tinklą, prevencinių programų pritaikymą. Kalbant apie netolygumų šalinimą, visos medicinos sistemos grandys yra svarbios – nuo visuomenės mokymo ir švietimo, prevencinių programų plėtros, esamos įrangos atnaujinimo ir naujos diegimo“, – teigia O. Dobilienė.
„Kalbant apie kardiologinių pacientų ištyrimo galimybes – greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos darbo optimizavimo, darbo centruose koordinavimo iki medikamentinio gydymo užtikrinimo“, – pažymi profesorė.
Dažniausiai mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojų, iš kurių 22 503, arba 53 proc. – nuo kraujotakos sistemos ligų.
„To priežastys yra kompleksinės. Tai ir išliekantis didelis nepakankamai koreguojamų rizikos veiksnių – aukštas cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, didėjantis cukrinio diabeto dažnis, mažas fizinis aktyvumas – paplitimas, naujų rizikos veiksnių – klimato kaita ir oro tarša – įtaka, nepakankamas prevencinių programų efektyvumas ir apskritai neefektyvus resursų naudojimas, sveikatos priežiūros prieinamumo problemos bei didėjantis slaugytojų trūkumas, gydytojų skaičiaus netolygumas“, – vardija prof. S. Glaveckaitė.
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių diagnostikos bei gydymo inovacijas, ne mažiau svarbi problema yra ir nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas, kuris neužtikrina ES jau seniai prieinamų diagnostikos be gydymo naujovių, iš esmės galinčių daryti įtaką mirtingumui nuo ŠKL.
„Antai 2019 m. vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje buvo perpus mažesnės už Europos vidurkį ir siekė 1885 eurų, kai ES vidurkis buvo 3521 eurų. Tai rodo, kad ŠKL, nepaisant jų keliamo pavojaus, nėra prioritetas ir šių ligų gydymui numatomas finansavimas Lietuvoje yra ribotas“, – užbaigia LŠA prezidentė.
