Tačiau Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Laima Bulotaitė primena, kad bet kokiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir jų artimiesiems taip pat labai svarbi yra psichologinė pagalba, rašoma pranešime spaudai.
Sunki astma stipriai paveikia net devynių iš dešimties pacientų gyvenimą – jie jaučiasi priversti keisti savo kasdienybę ir prisitaikyti prie ligos. Dėl baimės, kad sunkus astmos priepuolis gali prasidėti viešoje vietoje, šia liga sergantys asmenys dažnai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, vengia eiti į teatrą, bažnyčią ir kitas viešas erdves. Iki pusės sunkios astmos pacientų jaučia nerimą ir depresiją, o dėl šios priežasties, jiems gali dažniau kilti paūmėjimai ir tekti lankytis skubios medicinos pagalbos skyriuose.
Sunkios astmos pacientai taip pat kenčia ir nuo kitų kokybiško gyvenimo elementų suprastėjimo: jiems darosi sunku miegoti, imtis fizinės veiklos, kai kuriems tenka keisti patinkantį darbą. Kai kurie pacientai nebepajėgia pasirūpinti savo vaikais, augintiniais ar net patys savimi.
Gydytojai pulmonologai sutinka, kad tokie pasikeitimai turi didelių psichologinių pasekmių pacientams, tačiau pabrėžia, kad taip neturėtų būti ir astma neturi trukdyti kokybiškai gyventi. Taikant šiuolaikinį gydymą, pacientai jau neturi bijoti šios ligos ar vaistų keliamų šalutinių poveikių. Psichologė L. Bulotaitė primena, kad su bet kokia lėtine liga reikia susigyventi, tačiau jei astma kelia baimę ar trukdo laimingai gyventi, visų pirma reikia kreiptis į savo gydytoją.
Po baimės išgirdus diagnozę, ateina susitaikymas
Psichologės teigimu, astmos diagnozę išgirdę pacientai dažniausiai sunkiai su tuo susitaiko. Ši liga – lėtinė ir neišgydoma, todėl sužinojęs, kad ja serga, žmogus ima panikuoti, pykti. Iš pradžių jam sunku suprasti, kad liga neturi sugadinti gyvenimo ir gali būti visiškai kontroliuojama.
„Tiek baimė, tiek sutrikimas sužinojus apie ligą yra normali reakcija. Kartais gydytojai iškart bando raminti pacientus, tačiau šiek tiek naivu tikėtis, kad žmogus į šią žinią reaguos ramiai. Paciento gyvenimas smarkiai keičiasi ir jam teks įdėti nemažai pastangų, kad prisitaikytų prie pokyčių“, – pasakoja prof. L. Bulotaitė.
Tačiau iš tiesų net ir sirgdamas lėtine liga pacientas gali gyventi visavertį gyvenimą ir siekti savo tikslų. Kai pacientui jau pavyksta suvokti, kad ši liga niekur nedings, jis po truputį integruoja ją į savo kasdienybę ir ilgainiui išmoksta gyventi su astma.
„Žmonės turi suprasti, kad lėtinė liga nėra priešas. Su ja negalima kovoti, nes nugalėti jos neįmanoma. Pacientai astmą turi priimti kaip savo gyvenimo dalį ir išmokti su ja gyventi. Kuo greičiau jie tai supras, tuo greičiau galės grįžti prie įprasto gyvenimo ir siekti savo tikslų“, – aiškina profesorė L. Bulotaitė.
Savo ligą pažinti galima rašant dienoraštį ar net iš kitų žmonių patirties
Kai astma sergantiems pacientams yra pritaikytas medicininis gydymas, papildomai gali būti rekomenduojama vadinamojo sveikatos psichologo pagalba. Toks specialistas pataria pacientui ir kartu su juo pasiaiškina, kokios galimos reakcijos į ligą, kaip prie jos reikėtų prisitaikyti, kokie jausmai gali kilti ir kaip elgtis toliau.
„Net teisingai gydymo besilaikantys pacientai turi išmokti geriau pažinti savo ligą, veiksnius, kurie išprovokuoja paūmėjimus, ir rasti tinkamą nusiraminimo metodą. Aš rekomenduočiau rašyti dienoraštį, analizuoti astmos požymius ir kas juos galėjo lemti. Tai padės atpažinti paūmėjimo sukėlėją, kuriuo dažnai gali būti net stresas. Tokiu atveju nusiraminti gali padėti įvairūs relaksacijos metodai. Pavyzdžiui, vieni mintyse dainuoja, kiti rankose suka meditacinius rutuliukus“, – pasakoja L. Bulotaitė.
Taip pat pasisemti žinių ir pasimokyti valdyti šią ligą galima iš kitų žmonių patirčių savitarpio pagalbos grupėse.
„Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės jomis sirgs visą gyvenimą, todėl jomis reikia nuolatos domėtis. O savitarpio pagalbos grupės vienija pacientus, kurie serga ta pačia liga. Jie dalijasi patirtimi, pasakoja, kaip tvarkosi su astma. Todėl naujai atėjęs asmuo gali labai daug išmokti iš kitų žmonių pavyzdžių, įgyti stiprybės“, – sako psichologė.
Psichologinė pagalba reikalinga ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems
L. Bulotaitė primena, kad astma sergančių žmonių artimųjų gyvenimas po diagnozės taip pat pasikeičia. Jie turi išmokti prisitaikyti prie artimojo ligos, susigyventi su jo ir savo pačių emocijomis.
„Sakoma, kad tie žmonės, kurie jaučia priežiūros naštą, yra užslėpti pacientai. Dėl netikėtai pasikeitusių gyvenimo aplinkybių neretai jie net suserga depresija. Slaugantys asmenys taip pat pereina įvairius susitaikymo etapus. Pradžioje išgyvena pyktį, nes griūva planai, pasitaiko, kad artimasis dėl to pradeda pykti ir ant sergančio žmogaus. Vėliau dėl to ateina gėdos jausmas. Kankina nuolatiniai savęs kaltinimo, pykčio periodai, kurie žmogų sekina“, – pasakoja psichologė.
Slaugantiems asmenims savitarpio pagalbos grupės taip pat gali padėti susigyventi su artimojo liga ir išmokti priimti kitų žmonių pagalbą. Anot profesorės, dažnai žmonės pagalbos atsisako, nes nenori palikti ligonio, tačiau toks elgesys yra žalingas.
„Artimasis privalo įsisąmoninti, kad jei jo sveikata pablogės, tai nebegalės padėti ligoniui. Žmonėms sunku tai suvokti, nes jie nori viską atiduoti sergančiam artimajam. Bet kartais tas visko atidavimas ir nesirūpinimas savimi duoda atvirkštinį efektą: slaugantis asmuo darosi vis liūdnesnis, turi mažiau jėgų. Vien tai turi paskatinti jį daugiau rūpintis savimi pačiu, lankytis savitarpio pagalbos grupėse. Tai padės išlikti stipriam. Labai svarbu nebijoti priimti kitų žmonių pagalbos ir skirti pakankamai laiko sau“, – pataria L. Bulotaitė.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
