Kaip kyla plaučių uždegimas?
„Plaučių uždegimas yra ūminė plaučių liga, kai į plaučius patenka bakterijos, virusai, kartais – kiti mikroorganizmai ir įvyksta organizmo gynybinė reakcija, uždegimas. Ilgainiui nuo tos ligos geriausiu atveju pasveikstama, blogiausiu, deja, mirštama. Tokių atvejų taip pat pasitaiko“, – apgailestavo profesorius E. Danila.
Kad geriau suprastume, kas įvyksta ligos sukėlėjams patekus į organizmą, profesorius paaiškino, kas apskritai yra plaučiai. Juos siūlė įsivaizduoti kaip kempinę, sudarytą iš burbuliukų. Tie burbuliukai – tai alveolės, per kurias įkvepiamas deguonis. Prie kiekvienos alveolės jungiasi kraujagyslė. Taip deguonis iš alveolės patenka į kraują ir išnešiojamas po visą organizmą.
„Kada yra plaučių uždegimas, alveolės užsipildo uždegiminėmis ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu. Tai yra, į alveoles negali patekti deguonis ir būti pernešamas į kraują. Dėl to organizmui pradeda trūkti deguonies.
Jeigu plaučių uždegimas yra didelės apimties, tas trūkumas būna reikšmingas, kai kuriais atvejais – net ir mirtinas. Laimė, daugeliu atvejų plaučių uždegimas nebūna didelės apimties, apimamas vienas plautis, o dažniausiai – vieno plaučio viena skiltis. Deguonies trūkumo tokiais atvejais nebūna“, – nuramino gydytojas pulmonologas.
Peršalimas, bronchitas ar plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimas pasireiškia kosuliu, kaip, beje, ir kai kurios kitos ligos, tarkime, peršalimas. Ar gali peršalimas sukelti plaučių uždegimą?
Kaip sakė gydytojas, jeigu žmogus peršalo dėl neigiamų temperatūros pokyčių, plaučių uždegimas negresia. Žinoma, stiprus ir ilgai trunkantis peršalimas sutrikdo imuninę sistemą, tad galėtų sudaryti prielaidas plaučių uždegimui atsirasti.
„Kai kalbame apie virusines respiracines infekcijas, kurias kartais vadiname „peršalimu“, jos gana dažnai, bet vis dėlto mažumai žmonių, gali komplikuotis plaučių uždegimu“, – pastebėjo profesorius E. Danila.
Atskirti peršalimą nuo respiracinės virusinės infekcijos galima pagal ligos pradžią. Jeigu žmogus susirgo akivaizdžiai peršalęs, tai yra peršalimas. Kitu atveju, jeigu simptomai pasireiškė po artimo kontakto su žmogumi, kuris ūmiai sirgo – čiaudėjo, kosėjo, slogavo, karščiavo, – galima daryti prielaidą, kad tai – jau respiracinė virusinė infekcija.
Kosulį gali sukelti ir bronchitas, skiriamas į ūminį ir lėtinį. Ūminio bronchito atveju virusas, kaip paaiškino gydytojas, patenka ne tik į nosį ar nosiaryklę, bet ir trachėją, pagrindinius bronchus. Ši liga dažniausiai pasireiškia kosuliu, kylančiu iš krūtinės ląstos.
Vyresniems žmonėms liga pasireiškia kitaip
Plaučių uždegimas, anot gydytojo, retai pasireiškia besimptome forma, nebent žmogus būtų labai senyvas ir turėtų visiškai nusilpusią imuninę sistemą.
„Jeigu organizmą kažkas puola, šiuo atveju kalbame apie infekcijos sukeltą ligą, jis ginasi. Bet vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti kitaip nei jaunies.
Vyresniems žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti nestipriu karščiavimu, nestipriu kosuliu ir sumišimu – gali atsirasti šiek tiek keistas elgesys, kai žmogus šiek tiek ne taip pasako, neteisingai supranta, kur yra, kas yra ir panašiai. Tokie požymiai labai pavojingi, ypač vyresniems žmonėms. Jie atsiranda dėl to, kad galvos smegenims pradeda trūkti deguonies, šiek tiek dėl padidėjusio karščiavimo trūksta ir vandens, esančio kraujagyslėse. Dėl to sumažėja kraujospūdis. Tai bendrai lemia nepakankamą galvos smegenų aprūpinimą deguonimi“, – pasakojo profesorius E. Danila.
Dažniausiai plaučių uždegimas pasireiškia staiga, be aiškios priežasties atsiradus karščiavimui. Kiti požymiai gali būti, o gali ir ne.
„Beveik visada bus kosulys, gali būti krūtinės skausmas ir dusulys. Plaučių uždegimas gali būti, kaip minėjau vienos, abiejų skilčių, abiejų plaučių ir taip toliau – nuo to priklauso ligos pasireiškimas.
Jeigu tai – tik vienos skilties uždegimas uždegimas, gali būti tik kosulys ir nedidelis krūtinės skausmas, bet jeigu apimtis didesnė, žmogus pradės jausti dusulį, oro trūkumą, silpnumą, nuovargį ir kai kuriais atvejais kitus požymius“, – kalbėjo profesorius E. Danila.
Kam liga kelia mirtiną pavojų?
Daugeliu atvejų plaučių uždegimą galima visiškai saugiai gydyti namuose.
„Jeigu žmogus neserga kitomis sunkiomis ligomis, kurios gali paūmėti, jeigu nėra kvėpavimo nepakankamumo, plaučių uždegimas tikrai saugiai gali būti gydomas geriamaisiais antibiotikais namuose, prižiūrint šeimos gydytojui, nebūtinai fiziškai, bet ir telefonu“, – teigė gydytojas.
Bet žmonėms, vyresniems kaip 65 metų, kurių imuninė sistema dažniausiai nebėra tokia stipri, taip pat žmonės, kurie serga kitomis sunkiomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, lėtinė plaučių liga, vartojantiems imunosupresinius vaistus plaučių uždegimas yra pavojingesnis.
Profesorius E. Danila atkreipė dėmesį ir į labai liesus žmones, kurių mityba yra nepakankama, ypač kai ribojamas baltymų, riebalų kiekis.
„Tie žmonės taip pat turi didesnę riziką ne tik susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo, beje, kaip ir nuo kitų infekcijų“, – įspėjo gydytojas.
Nerimo signalai
Nors, kaip minėta, dažnu atveju plaučių uždegimą galima gydytis ir namuose, prižiūrint šeimos gydytojui, reikėtų atkreipti dėmesį į ligonio gyvybinių funkcijų parametrus: kraujo spaudimą, kvėpavimo dažnį.
Žmogui įprasta kvėpuoti 14–18 kartų per minutę. Jeigu kvėpavimas padažnėja iki 20–24 kartų per minutę ar dar labiau, tai jau yra pavojingas požymis.
Dar vienas pavojaus signalas – reikšmingai sumažėjęs kraujo spaudimas.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir, jeigu pradeda labai tankiai plakti širdis, ima trūkti oro, labai stipriai skaudėti galvą, iškosėjama kraujo arba naujai atsiranda bet koks kitas toks požymis. Gydytojas siūlė tokiais atvejais nedelsti, nes plaučių uždegimo raida gali būti labai greita.
Dažniausiai žmogus per gyvenimą plaučių uždegimu suserga vos 1–2 kartus arba niekada nesuserga.
Profesoriaus teigimu, jeigu plaučių uždegimu susergama nesunkiai, kai nėra kitų ligų, arba susergama pirmą kartą, tinkamai paskyrus gydymą jau trečią parą ligonis pasijaučia geriau, o per 5–7 dienas galima ir visiškai pasveikti.
Tačiau, jeigu žmogus suserga sunkiai, neskiriama pakankama antibiotikų dozė ir gydymas suveikia nepakankamai, ligos eiga gali užsitęsti.
Plaučių uždegimas gali būti komplikuotas net ir tinkamai gydant.
„Tos komplikacijos gali būti skysčio kaupimasis apie plautį pleuros ertmėje, kvėpavimo nepakankamumo atsiradimas, irimas plaučio ertmėje, vadinama destrukcija, pūlinys, absedavimas, kai kuriais atvejais kraujo užkrėtimas (sepsis). Laimė, sepsis, sergant plaučių uždegimu, būna labai retai.
Kaip minėjau, plautis sudarytas iš vienos pusės alveolės, iš kitos – kraujagyslės. Vykstant uždegimui, gali atsitikti taip, kad dalis infekcijos sukėlėjų pateks į kraują, o per ten – į kitus organus“, – patikslino profesorius E. Danila.
Sunkiausia komplikacija, anot gydytojo, yra mirtis. Nuo įprasto, nesunkaus plaučių uždegimo tikimybė mirti yra apie 6–14 proc.
Jeigu žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus, jeigu plaučių uždegimas apėmė dvi skiltis ir daugiau, tikimybė mirti nyra net 40 proc.
Skiepų nuo plaučių uždegimo nėra
Gydytojas pulmonologas sakė, kad priemonių, visiškai apsaugančių nuo plaučių uždegimo nėra.
„Žmogus ir jo plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl visiškai rizikos veiksnių išvengti neįmanoma“, – patikino profesorius E. Danila.
Didžiausias rizikos veiksnys yra „išoriniai priešai“ – virusai, kuriais žmonės pasidalina vieni su kitais. Tie virusai dažniausiai laikinai, bet labai stipriai suardo žmogaus imuninę sistemą ir gynybinius mechanizmus.
Kiekvieno žmogaus nosiaryklėje, burnoje tarpsta daugybė bakterijų. Bet, patekus „išoriniams priešams“, viena ar kita tų bakterijų rūšis pradeda daugintis ir tokiu būdu sukelia plaučių uždegimą.
„Svarbiausiomis apsaugos priemonėmis nuo tų „išorinių“ veiksnių yra skiepas nuo gripo, šiais laikais – ir nuo koronavirusinės infekcijos“, – sakė gydytojas.
Taip pat jis siūlė siaučiant respiracinėms virusinėms infekcijoms dėvėti kaukes, nepamiršti tinkamai vėdinti patalpų.
Profesorius E. Danila pabrėžė: visuomenė reklamose klaidinama, kuomet skiepas nuo pneumokoko vadinamas skiepu nuo plaučių uždegimo.
„Nėra tokio skiepo nuo plaučių uždegimo! Yra skiepų nuo pneumokoko, bet turiu atkreipti dėmesį, kad jį (o yra daugybė rūšių pneumokoko) kiekvienas žmogus nešioja savo nosiaryklėje.
Pastebėta, kad tų nešiojamų nosiaryklėje pneumokoko padermių po skiepo, nuo kurių jis saugo, sumažėja, tačiau ta vieta nelieka tuščia – ją užima kitos bakterijos ir kitos padermės“, – patikslino profesorius.
Gydytojas sakė, kad imuniteto niekaip nepavyks sustiprinti ir vaistinėse parduodamais vitaminais bei papildais. Jie nei sumažins respiracinių infekcijų riziką, nei padės išvengti komplikacijų ar mirties.
„Jeigu šitie buteliukuose išvardinti vitaminai bus gaunami vaisių, daržovių pavidalu, jie veiks.
Apsaugos priemonė yra visavertė, pakankamai racionali ir kaloringa mityba – neturėtų būti vengiama nei baltymų, nei riebalų, nei kitų medžiagų. Taip pat reikalingas pakankamas grūdinimasis. Jeigu žmogus būna pakankamai lauke, temperatūros pokyčiams jis būna atsparesnis.
Ir, aišku, svarbus normalus darbo ir poilsio režimas – žmogus turi turėti pakankamai laiko sau ir pamiegoti, ir pailsėti. Tai – pačios svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti plaučių uždegimo“, – nurodė profesorius E. Danila.
Pokalbį su profesoriumi E. Danila galite peržiūrėti čia:
