Pasak gydytojos kardiologės Jolitos Badarienės, lietuviai, kaip ir visi kiti, yra linkę turėti žalingų įpročių, ir galvoja, kad jų atsikratys kažkada vėliau. Tačiau, anot J. Badarienės, labai svarbu, kad pats gydytojas nustatytų rizikos veiksnius ir apie juos praneštų pacientui.
Vis dėlto mažai žmonių pasinaudoja galimybe išsitirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).
„Pernai dėl širdies ir kraujagyslių ligų pasitikrino 46 proc. tikslinės grupės asmenų. Tai tik kas antras asmuo, kuris galėjo sudalyvauti. Norėtųsi, kad tas procentas būtų didesnis“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ir kontrolės skyriaus specialistė Jurgita Grigarienė.
Gydytojai tikina, kad lietuviai laukia, kol ims skaudėti, o savanoriškai į medikus nesikreipia. Tad nėra, ko stebėtis, kai atrandama tiek daug jau pažengusių ligų.
„Bijo žmonės ateiti, kad kažką suras. Todėl geriau neina ir nežino“, – LNK Žinioms kalbėjo šeimos gydytoja Raimonda Kungytė.
Valstybinė ligonių kasa žada ŠKL mažinti kitais būdais. Nemokamus tyrimus paankstino, todėl dabar tiek vyrai, tiek moterys gali išsitirti nuo 40 iki 61 metų.
„Jei pacientas sveikas, atitinka šią amžiaus ribą, tiek vyrai, tiek moterys, gali kreiptis į šeimos gydytoją, ten bus paskirti tyrimai“, – sakė J. Grigarienė.
Pagal tyrimų rezultatus vertinama paciento rizika susirgti ŠKL.
Pasak J. Badarienės, jei žmogus eina pas gydytoją ir jam nustatoma maža arba vidutinė rizika, šeimos gydytojas pacientui neskiria jokio gydymo.
Kadangi programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius paankstintas, gydytojai tikisi rasti mažiau rimtai sergančių pacientų.
„Visos ligos, kai nustatomos anksčiau, jas lengviau gydyti“, – kalbėjo R. Kungytė.
Šiais metais ŠKL prevencijai iš PSDF skirta 13 mln. eurų. Tai beveik milijonu eurų daugiau nei pernai.
Visą LNK Žinių reportažą rasite čia:
