Visgi, pasak pacientų, jo Lietuvoje tenka laukti labai ilgai, o kai kuriems pacientams tai sukelia net gyvybei grėsmingas būkles. Apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Andrius Radžiūnas bei Ligonių kasų Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Liga prasidėti gali nuo neaiškaus skausmo ar žarnyno problemų
Parkinsono liga yra neurodegeneracinė liga, kurios atvejų, pasak gydytojo, vis daugėja. Pašnekovo teigimu, manoma, kad per artėjantį dešimtmetį kai kurių neurodegeneracinių ligų padaugės dvigubai. Parkinsono liga pažeidžia smegenis ir dopamino gamybą jose, todėl žmogus pradeda drebėti, sutrinka eisena, judėjimas, nukenčia psichologinė būsena.
Ligos pradžia gali būti labai įvairi. Iš pradžių dažniausiai jaučiamas nepaaiškinamas galūnės skausmas, tačiau ligai progresuojant, galūnės pradeda stingti, žmogus tampa nevikrus. Gali pasireikšti ir žarnyno simptomai, miego trūkumas.
Metams bėgant, simptomai sunkėja, tenka vartoti vis daugiau vaistų, o jie sukelia pašalinius simptomus.
Parkinsono liga gali kilti dėl įvairių priežasčių ir yra skirstoma į paveldimą ir nepaveldimą.
„Dalis genų yra atsakingi už vykstančią neurodegeneraciją juodojoje medžiagoje. Liga prasidėti gali įvairiai. Kadangi dalis dopamino gaminasi žarnyne, gali pasireikšti žarnyno simptomai. Priežasčių yra įvairių, ne tik genetinių“, – sakė dr. A. Radžiūnas.
Parkinsono liga labiau gresia tiems, kurių šeimoje jau yra neurodegeneracinių ligų atvejų, taip pat įtaką padaro įvairūs apsinuodijimai, persirgtos uždegiminės ligos.
„Deja, visų priežasčių nežinome. Skaitant visą mokslinę literatūrą, diskutuojama net apie pieno įtaką ligos atsiradimui. Bet priežasčių begalė, todėl neturime vieno pagrindinio faktoriaus, kurio vengiant galėsime išvengti ligos. Jei taip būtų, nebūtų pasaulinė problema, kaip suvaldyti šią ligą“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak gydytojo, net nepažengusiose ligos stadijose žmogaus gyvenimo kokybė labai suprastėja. Einantis per gatvę žmogus gali staiga sustoti, nes kojos taps nevaldomos, o pajudėti tampa nebeįmanoma.
„Metams bėgant, žmogus visiškai sustingsta, jis tampa slaugomu ligoniu, turi būti vartomas, artimieji naktį turi atsikelti ir apversti žmogų. Tai yra sunki ir žmogų neįgaliu paverčianti liga“, – sakė dr. A. Radžiūnas.
Be to, sergančiuosius kankina ir dideli nugaros, juosmens skausmai, kurių neveikia medikamentai.
Viena geriausiai veikiančių priemonių – neurostimuliatorius
Parkinsono ligos gydymas prasideda nuo vaistų, kurie skatina organizmą gaminti daugiau dopamino, vėliau skiriamios įvairios vaistų kombinacijos. Kai tai nepadeda, sprendžiama dėl chirurginio gydymo, tačiau jis taikomas pagal individualų atvejį.
„Pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija tinkama tik vidurinėje ligos stadijoje, kai dar nėra stipriai sutrikusios pažintinės funkcijos. Kitas metodas yra tam tikrų preparatų tiesioginis tiekimas į žarnyną. Taip pat smegenyse galima suardyti branduolius tiek su radiodažniu, tiek su gama peiliu. Chirurginių metodų yra nemažai, bet jie veikia skirtingai“, – sakė gydytojas.
Vienas iš chirurginio gydymo būdų yra gilioji smegenų stimuliacija. Pasak gydytojo, pasaulyje šis metodas taikomas jau beveik 40 metų. Žmogui į smegenis implantuojami itin ploni elektrodai, laidai pravedami po oda iki pat raktikaulio, o prie raktikaulio implantuojamas stimuliatorius. Tai panašu į širdies stimuliatorių, tik šis veikia į smegenis.
Dėl šios stimuliacijos žmogui nebereikia vartoti tiek daug vaistų, sumažėja nejudrumas, galima grįžti į normalų gyvenimą.
„Ypač svarbu, kad šis gydymas būtų pradėtas laiku, kad liga nepereitų į vėlesnes stadijas, nes vėliau gydymo nebegalime taikyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tenka laukti taip ilgai, kad pacientai patenka į reanimaciją
Visgi neurostimuliatorių finansavimas, pasak dr. A. Radžiūno, yra nepakankamas, todėl pacientams jų tenka laukti labai ilgai.
„Praeiti metai sujaukė mūsų ligonių srautą, todėl iškilo ši problema. Neurostimuliatoriai pabrango, pati jų technologija pasikeitė, atsirado naujos funkcijos. Deja, bet Ligonių kasos mums sumažino finansavimą, nors stimuliatorių kaina padvigubėjo. Šiuo metu operacijos laukia 45 ligoniai, kas kelias savaites atsiranda ligonių, kuriems reikia pakeisti jau anksčiau implantuotus stimuliatorius, nes jie išsikrauna“, – kalbėjo gydytojas.
Stimuliatorius reikia pakeisti kuo greičiau, nes kitaip pacientui kyla rimta grėsmė.
„Turime negerų pavyzdžių, kai išsikrovus stimuliatoriui ligonis, prieš tai dirbantis ir pilnai funkcionuojantis, staiga krenta į labai blogą būklę, negali pajudėti, atsiranda kvėpavimo sutrikimai. Žmogus net buvo atsidūręs reanimacijoje ir ligoninė turėjo skubos tvarka, aplenkiant visus viešuosius pirkimus, įsigyti neurostimuliatorių, kad išgelbėti jo gyvybę“, – sakė dr. A. Radžiūnas.
Kitais metais numatyta įsigyti vos 26 neurostimuliatorius
Valstybinės Ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė laidoje pasakojo, kad neurostimuliatoriai Lietuvoje buvo pradėti kompensuoti neseniai, o lėšos jiems įsigyti skiriamos kasmet.
„Tame sąraše numatytas ir pacientų skaičius, kuris reiškia, kad planuojama tiek pacientų gydyti per metus, tai yra nuo 8 iki 26 pacientų per metus. Iki 2020 metų tik Kauno klinikos implantavo neurostimuliatorius Parkinsono ligai gydyti, vėliau prisijungė ir Santaros klinikos“, – sakė L. Reinartienė.
Pasak pašnekovės, šios lėšos yra tikslinės, todėl skiriama suma yra pagal tai, kiek stimuliatorių buvo implantuota prieš metus bei ar visos lėšos praėjusį laikotarpį buvo panaudotos.
„Nuo 2019 iki 2022 metų neurostimuliatoriams įsigyti buvo skirta milijonas eurų, tai yra apie 250 tūkstančių eurų per metus. Panašiai tiek, kiek planuojama gydyti pacientų per metus Lietuvoje. Gegžės mėnesį neurostimuliatoriaus kaina su neįkraunama baterija buvo 11,5 tūkstančio eurų. Gruodžio mėnesį paaiškėjo, kad stimuliatoriai kainuoja dvigubai brangiau.
Tada nurodėme didesnę kompensuojamą sumą, už kurią ligoninės gali įsigyti neurostimuliatorius. Prieš tai kreipėmės į gamintojų atstovus, bandėme išsiaiškinti, kodėl atsirado tokia kaina. Bet gavome labai aptakius paaiškinimus, kad kainos kilo visame pasaulyje“, – kalbėjo L. Reinartienė.
Finansavimas, pasak pašnekovės, bus didinamas tiek, kiek šiuo metu kainuoja neurostimuliatorius.
„Greitai vėl skirsime lėšas gydymo įstaigoms. Svarbu, kad gydymo įstaigos įsigytų prietaisus už šią sumą, nes už 2022 metų skirtą sumą dar nepanaudotas nė vienas euras. Šią sumą galima panaudoti iki birželio. Ne lėšų klausimas yra pagrindinis, dėl ko pacientai laukia, todėl tikiuosi, kad gydymo įstaigos suras galimybę sumažinti eiles“, – sakė L. Reinartienė.
Visgi laukiančių pacientų per metus yra maždaug 45, tad už dabar skirtas lėšas nė pusė jų negaus stimuliatorių.
„Kaip supratau iš ponios Linos pasisakymo, pagal dabartinę finansavimo schemą, kai duoti 162 tūkstančiai, o stimuliatorius kainuoja virš 20 tūkstančių, tai paskaičiuokite, kiek ligonių per metus juos gaus, kai dabar jų laukia 45 ligoniai. Tai turbūt niekam nekyla daug matematinių klausimų“, – kalbėjo dr. A. Radžiūnas.
L. Reinartienė atsakė, kad suma skirta bendrai dviem įstaigoms, tačiau ji buvo skirta pernai metams.
„Dabar vėl skirstysime iš naujo lėšas, aišku, kad įvertinsime, kad pernai metų lėšos dar nepanaudotos ir skirsime, kad bendrai abi įstaigos galės įsigyti 26 stimuliatorius į priekį“, – sakė L. Reinartienė.
Tačiau klausimų kyla ir dėl pačių Ligonių kasų argumentų. Mat VLK skirti pinigai iš esmės ir negalėjo būti panaudoti, nes viešieji pirkimai pagal įsakymą turėjo vykti senomis neurostimuliatorių kainomis. Kadangi gamintojai stimuliatorių kainas padidino, o pagal skirtas lėšas liko sena kaina, už kurią galima įsigyti šį prietaisą, toks pirkimas buvo neįmanomas. Visgi VLK vis tiek liepė vykdyti procedūrą. Visa procedūra vyksta apie tris mėnesius, tačiau tik jai neįvykus VLK padidino stimuliatorių kainą iki tos, kuri jau buvo reali. Problema ta, kad tai įvyko prieš pat Naujus metus, o skirtos lėšos taip ir liko nepanaudotos.
Dar kartą paklausus VLK, kodėl nesudarė galimybių įsigyti stimuliatorius, o dabar dar ir neskiria pakankamai lėšų, konkretaus atsakymo vis tiek negavome.
„Pirkimo konkursai vyksta trumpiau nei 6 mėn. – galbūt lėšas būtų buvę galima panaudoti, jei būtų paaiškėję anksčiau (pvz. 2022 m. rugsėjo ar spalio mėnesį), kad kainos gerokai išaugo.
2021 m. kainos nebuvo išaugusios, tačiau 2021 m. liepos mėnesį skirtos lėšos buvo panaudotos tik 2022 m. liepos mėnesį. Taigi galime tik retoriškai paklausti: kokiu pagrindu galime skirti daugiau lėšų, jei matome, kad skirta suma nepanaudojama?“, – sakė L. Reinartienė.
