Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologė Greta Radauskaitė sako, kad sezoniniai pokyčiai didesnę įtaką turi sergantiems koronarine širdies liga – vainikinių širdies arterijų liga – sukeliančia nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį.
„Tyrimų duomenimis, vėsa dirgina odoje esančius šalčio receptorius, siunčiami impulsai į simpatinę nervų sistemą skatina adrenalino ir noradrenalino gamybą. Šios medžiagos veikia kraujo krešumą, didina trombocitų agregaciją, skatina trombų susidarymą, kraujagyslių spazmus“, – aiškina gydytoja.
Kardiologė pastebi, spazmuojant kraujagysles padaugėja tokių sutrikimų kaip miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
„Dažniausiai miokardo infarkto metu juntamas stiprus skausmas už krūtinkaulio, šis skausmas gali plisti į gerklę, kairę ranką ar apatinį žandikaulį. Įprastai skausmas trunka daugiau nei 30 minučių, jį lydi šaltas prakaitas ir mirties baimė. Vos pajautus šiuos simptomus, nedelskite, ir skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą.“
Pasak specialistės, galimos ir netipinės miokardo infarkto formos, kurių metu skausmas gali atsirasti žemiau krūtinkaulio, t. y. skrandžio srityje, tokį skausmą lydi pykinimas, vėmimas. Pajutę šiuos simptomus žmonės susimąsto apie opaligę ar kitas skrandžio skausmo priežastis, todėl į medikus kreipiasi vėlai.
Kraujospūdžio priežiūra ir kontrolė
„Ruduo taip pat yra tas metas, kai daugeliui pradeda šokinėti kraujospūdis. Ypač tiems žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra per didelis“, – pasakoja gydytoja Greta Radauskaitė.
Normalus kraujo spaudimas yra žemiau 120/80 mm Hg; kraujo spaudimas tarp 120/80 mm Hg ir 139/89 mm Hg vadinamas prehipertenzija, o kraujo spaudimas 140/90 mm Hg ir daugiau laikomas aukštu (140/90 mm Hg –150/99 mm Hg – priskiriama pirmo laipsnio kraujospūdžio padidėjimui, o esant 160/100 mm Hg ir daugiau – antrinio laipsnio kraujospūdžio padidėjimui.)
Turintiems aukštesnį, nei reikia, kraujospūdį rudenį būtina konsultuotis su gydytoju, nes šąlant orams, spazmuojant kraujagyslėms dažnai reikalingos didesnės antihipertenzinių vaistų dozės.
„Kartais šaltojo sezono metu sergantiems padidėjusio kraujospūdžio liga tenka parinkti kitokias vaistų dozes arba pridėti papildomą medikamentą arterinės hipertenzijos gydymui“, – teigia kardiologė.
Svarbiausia paskirtus medikamentus vartoti reguliariai ir taip, kaip nurodyta, nepaisant savijautos. Kraujospūdis gali normalizuotis, tačiau gydymą būtina tęsti.
Išankstinė prevencija – saugumo garantas
Gydytojai pastebi, jog žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu. Sergant arterine hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai, tad nesigydant ar gydantis neatsakingai, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.
Be šių komplikacijų, arterinė hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą. Šaltojo sezono metu, kai suintensyvėja veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių veiklos pakitimams, rekomenduojama skirti laiko profilaktinei sveikatos patikrai.
Gydytoja G. Radauskaitė atkreipia dėmesį, jog kardiologijoje yra labai svarbi pirminė širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: „Norint pastebėti pakitimus ankščiau, nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai (pavyzdžiui, ištiko miokardo infarktas), būtina imtis profilaktinių priemonių: aukšto cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio gydymo.“
