Pateikiame visą viešo laiško turinį:
Kodėl Lietuvos pacientams blogiau nei kaimyninėse šalyse?
Gerb. sveikatos politiką formuojantys,
Esu vis dar darbingas vyras, tėvas ir senelis, kurį 2011 metais pakirto širdies ir kraujagyslių liga. Nuo tada gyvenu su nuolatiniu palydovu – aukštu cholesteroliu. Po dviejų stentavimo procedūrų kurį laiką jaučiausi geriau, bet po kelių metų sveikata vėl suprastėjo. 2021 metais patyriau infarktą.
Visa tai yra aukšto cholesterolio pasekmė. Gydytojai sakė, kad pageidautinas cholesterolio lygis kraujyje yra mažiau nei 5 mmol/l, o mano cholesterolio rodmuo siekdavo apie 7,6 mmol/l. Kartais pavykdavo šį rodiklį „numušti“ iki 6 mmol/l, tačiau tik geriant vaistus saujomis. Gerdamas įprastus vaistus tiesiog rizikavau patirti dar vieną infarktą.
Šiais metais nuo cholesterolio pradėjau naudoti inovatyvius leidžiamus vaistus. Cholesterolio rodmuo vėl nukrito ir man nebereikia gerti dešimčių skirtingų vaistų. Čia, mano nuomone, turiu paminėti, kodėl kreipiuosi ir į jus, ir į žiniasklaidą. Rašau, nes jau ilgą laiką matau, kad pacientų pagalbos šauksmai yra ignoruojami. Injekcijos, kurias dabar vartoju, yra bene vienintelis būdas sumažinti cholesterolį ir „pabėgti“ iš nelemtos rizikos grupės. Tačiau problema slypi ne pačiuose vaistuose ar jų prieinamume, o jų kainoje, jie tikrai yra nepigūs, bet šie vaistai kompensuojami Latvijoje, Estijoje, kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jų kompensacija neegzistuoja, o apie tai net nekalbama. Kodėl?
Kol dar dirbu ir uždirbu, galiu sau leisti sumokėti už vaistus daugiau nei vidutinį atlyginimą, kad galėčiau leisti laiką su savo žmona, vaikais, anūkais, nueiti į kino teatrą, pasivaikščioti parke ir apskritai gyventi. Tačiau turėjau daugybę artimųjų, draugų, kurie žinojo, kad šie vaistai gali padėti pagerinti jų sveikatos būklę. Deja, jie jų neįpirko, bet savo nuomonės pasakyti nebegali, nes jau, pavadinkime, „išėjo“.
Tuo pačiu norėčiau kreiptis į valstybę valdančius asmenis ir žmones, atsakingus už šį sprendimą. Šiuo metu aš negaliu suprasti, kodėl jis dar nėra priimtas. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra ženkliai trumpesnė negu moterų, o dauguma vyrų (sakau tai remdamasis tiek asmeniniais išgyvenimais, tiek statistika) miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu valstybei iš tiesų rūpi šalies gyventojų sveikata, gyvybę išgelbėjantys vaistai negali būti nepasiekiami.
Tikiuosi, kad šis sprendimas bus apsvarstytas ir žmonės, kurie kiekvieną dieną privalo gyventi lyg savo paskutinę, turės išeitį. Lietuvos Respublikos Seimo nariams norėčiau palinkėti, kad niekada netektų atsidurti tokioje situacijoje, kuomet nėra jokios kitos išeities ir esi priverstas kas mėnesį mokėti pinigus vien tam, kad galėtum gyventi. Gerbiami Seimo nariai, įsivaizduokite, kaip Jūs jaustumėtės, jeigu kiekvieną kartą atsisveikindami su savo vaikais ar anūkais turėtumėte galvoti, kad matote juos paskutinį kartą.
Pagarbiai
Kęstutis B.
Ministerija: šiuo metu vertinami du vaistai
Laišką paprašėme pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kurios atstovai sprendžia dėl vaistų kompensavimo. SAM atsakyme pirmiausia paaiškinamas procesas, kaip nauji vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašus.
„Kad naujas vaistas, o tiksliau – nauja veiklioji medžiaga patektų į kompensavimo sistemą ir būtų įtraukta kompensavimo sąrašus, vaisto registruotojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) turi pateikti paraišką, kurioje nurodoma klinikinė ir ekonominė informacija apie vaistą.
Pareiškėjais gali būti ne tik vaistų registruotojai, bet ir gydytojų draugijos, pacientams atstovaujančios organizacijos ar visi išvardyti asmenys kartu. Priėmus paraišką, atliekamas sveikatos technologijos, susijusios su vaistinių preparatu, vertinimas (STV). Tai – sudėtingas procesas, apimantis ir klinikinės, ir ekonominės vaisto naudos nustatymą. Kartu įvertinamos ir būsimos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos, reikalingos naujam vaistui kompensuoti, šią informaciją teikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).
STV vertinimas baigiamas, surašant išvadas ir rekomendaciją, ar tikslinga naują vaistą kompensuoti. Ši rekomendacija pateikiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytai Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai, kurią sudaro valstybės institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos, VLK), universiteto ligoninių, gydytojų specialistų ir pacientų organizacijų atstovai. Komisija, įvertinusi pateiktą rekomendaciją, o taip pat pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų nuomones dėl siūlomo kompensuoti vaisto, prognozuojamas vaisto kompensavimo iš PSDF biudžeto išlaidas ir jų valdymo būdus, ligos, kuriai siūloma kompensuoti vaistą, gydymo prieinamumą, ligos pobūdį ir kitus svarbius veiksnius, priima sprendimą kompensuoti ar nekompensuoti vaistą“, – rašoma SAM raštu atsiųstame atsakyme portalui „Delfi“.
Nors skaitytojo laiške nenurodomas konkretus vaistas, tačiau VVKT, pasak ministerijos atstovų, yra gavusi paraiškas ir šiuo metu atlieka dviejų cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančių vaistų – inklirisano (Leqvio) ir evolokumabo (Repatha) – sveikatos technologijų vertinimą.
„Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija, gavusi iš VVKT rekomendaciją dėl minimų vaistų kompensavimo tikslingumo, pradės svarstymo procesą ir priims sprendimą dėl vaistų kompensavimo galimybių“, – nurodo ministerijos darbuotojai.
