Tais atvejais, kai dirgiklis yra būtent stresas, žmonės gali pastebėti, kad jis koreliuoja su migrenos priepuoliais. Migrenos priepuoliai gali padažnėti patiriant stresą ar kai stresas staiga atslūgsta, pavyzdžiui, pailsėjus nuo darbo po sunkaus laikotarpio, rašo medicalnewstoday.com.
Taip pat manoma, kad stresas ar traumuojantis įvykis irgi gali turėti įtakos migrenos išsivystymui ar prisidėti prie simptomų tapimo lėtiniais. Tiesa, mokslininkai vis dar nežino, kaip stresas tiesiogiai sukelia migreną, jeigu apskritai tiesiogiai sukelia.
Šiame straipsnyje aptariama streso įtaka migrenai, atsižvelgiama į nerimo vaidmenį ir paaiškinama, ar stresas gali sukeli lėtinę migreną bei kaip kovoti su šiuo negalavimu.
Ar stresas gali sukelti migrenos priepuolį?
Mokslininkai nėra tikri, kodėl vienus žmones kamuoja migrena, o kitų – ne. Regis, migrenos riziką didina įvairūs veiksniai, ypač genetika.
Kita vertus, kohortų tyrimų metu taip pat buvo nustatyta koreliacija tarp anksti patiriamo streso poveikio ir naujo migrenos priepuolio. Pavyzdžiui, 2019 m. Kanadoje atliktos studijos metu buvo išsiaiškinta, kad asmenys, kurių vaikystė pasižymėjo toliau išvardytais požymiais, suaugę turėjo didesnę migrenos išsivystymo riziką:
- disfunkcinė šeima;
- bausmėmis paremtas auklėjimas;
- depresija sergantis (-i) tėvas / mama ar globėjas.
Tie patys mokslininkai taip pat nustatė, kad migrenos riziką gali padidinti nemalonūs vaikystės potyriai, įskaitant traumuojančius įvykius, tokius kaip smurtas šeimoje ar kurio nors iš tėvų mirtis. Reikia atlikti daugiau tyrimų šiam ryšiui nustatyti.
Ar stresas gali būti migrenos dirgikliu?
Nuo migrenos kenčiantiems žmonėms stresas gali būti vienas iš dirgiklių ir sukelti migrenos priepuolį keletu būdų.
Migrena gali pasireikšti esant ūmiam stresui, bet jeigu žmonės yra pripratę prie streso, migrenos simptomai juos gali užklupti atsipalaidavus, kai streso lygis staiga nukrinta.
Beje, stresą gali sukelti ir pati migrena, o kai kuriems žmonėms tai gali baigtis streso ir lėtinio skausmo užburtu ratu.
Žinoma, stresas ne visada yra tiesioginis dirgiklis. Jis taip pat gali sukelti simptomus ar elgesio pokyčius, dėl kurių migrenos priepuoliai pasireiškia dažniau. Pavyzdžiui, dėl streso žmogus gali:
- prasčiau miegoti;
- nereguliariai valgyti;
- užmiršti išgerti vaistų;
- suvartoti daugiau arba mažiau kofeino nei paprastai;
- pradėti jausti raumenų tempimą kakle, nugaroje ar žandikaulyje;
- vartoti svaiginamąsias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, stresui malšinti.
Visi šie veiksniai gali prisidėti prie migrenos priepuolių pasireiškimo.
Taip pat verta paminėti, kad stresas yra labai dažnas reiškinys, todėl kartais gali klaidingai atrodyti, kad jis yra migrenos dirgiklis. Migrenos dienoraščio rašymas gali padėti nustatyti savo dirgiklius.
Ar nerimas gali sukelti migreną?
Kaip ir streso atveju, kai kurie žmonės pastebi, kad jaučiamas nerimas irgi baigiasi migrenos priepuoliu. Įmanomas ir atvirkštinis variantas, t. y. dėl migrenos padidėja nerimas. Žmonės gali pradėti nerimauti, kada ištiks kitas migrenos priepuolis, ar jaustis bejėgiai, nes negali suvaldyti savo sutrikimo.
Stresas ir nerimas skiriasi tuo, kad stresas yra organizmo reakcija į tam tikrą stresorių, pavyzdžiui, reikia surengti pristatymą. Nerimas išlieka ir nesant stresinėje situacijoje. Visgi tiek stresas, tiek nerimas sukelia panašius fizinius simptomus ir organizmo pokyčius, todėl nenuostabu, kad gali baigtis migrena.
Kodėl stresas yra migrenos dirgiklis?
Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, koks yra ryšys tarp streso ir migrenos. 2021 m. atliktoje ankstesnių tyrimų apžvalgoje pažymima, kad nors yra tvirtų įrodymų, jog toks ryšys egzistuoja, daugiau apie jį nieko nežinoma.
Tyrėjai daro prielaidą, kad taip yra todėl, jog migreną sukeliantys procesai yra labai sudėtingi. Be to, žmonės skirtingai reaguoja ir susidoroja su stresu bei turi įvairių migrenos dirgiklių. Dėl šių priežasčių minėtąjį ryšį sunku tyrinėti.
Tačiau stresas sukelia daugybę pokyčių organizme, paveikiančių hormonų lygį, nervų sistemą ir smegenis. Gali būti, jog šis procesas padidina migrenos priepuolių tikimybę ar padidina jų dažnumą arba simptomų stiprumą.
Ar stresas gali sukelti lėtinę migreną?
Įmanoma, kad stresas prisideda prie epizodinės migrenos tapimo lėtine, nors mokslininkai nenuginčijamai to dar neįrodė.
Jeigu žmogui migrena pasireiškia mažiau nei 15 dienų per mėnesį, laikoma, kad jis serga epizodine migrena. Kartais migrena tampa lėtine – simptomai pasireiškia dažniau nei 15 dienų per mėnesį. Šis procesas vadinamas chronifikacija.
2021 m. pasirodžiusiame moksliniame darbe teigiama, kad perėjimas nuo epizodinės prie lėtinės migrenos yra įmantrus procesas ir neretai įvyksta dėl keleto veiksnių, kuriais pasižymi migrenai genetiškai imlūs žmonės.
Tyrimo autoriai tvirtina, jog dažni nemalonūs potyriai padidina epizodinės migrenos tapimo lėtine tikimybę, nes jų metu dirginamas trišakis nervas, prasidedantis ties ausimi ir išsišakojantis į akis, nosį ir žandikaulį.
Kai šis nervas dirginamas reguliariai, jis pasidaro jautresnis pokyčiams, ir ilgainiui gali išsivystyti lėtinis skausmas. Bet svarbu nepamiršti, jog kasmet tik apie 4 proc. migrenos kamuojamų žmonių ji tampa lėtine.
Streso ir migrenos valdymas
Jeigu asmuo nuogąstauja, kad stresas daro įtaką migrenos priepuoliams, stresą galima sumažinti ir išmokti jį valdyti.
- Streso mažinimas
Amerikos migrenos fondas pabrėžia, kad jeigu stresas yra migrenos dirgiklis, reikia ieškoti būdų stresoriams sumažinti. Sumažinus stresą, gali sumažėti ir migrenos simptomai bei pagerėti gyvenimo kokybė.
Amerikos migrenos fondas pataria:
- nusistatyti prioritetus: galima apgalvoti, kurios užduotys yra svarbiausios, ir pasistengti pašalinti nereikalingas ar keliančias stresą;
- planuoti veiklą: reikia skirti laiko sau ir vengti užsikrauti pernelyg daug darbų. Jeigu įmanoma, derėtų atsisakyti dalyvauti renginiuose ar veikloje, kuri gali sukelti stresą;
- rasti laiko pramogoms ir santykiams: tarpusavio ryšių stiprinimas ir linksminimasis padeda sumažinti stresą ir nukreipia mintis nuo nerimą keliančių dalykų. Reguliarūs susitikimai su mylimais žmonėmis irgi gali išeiti į naudą;
- išmokti tinkamai bendrauti: verta išmokti būti kategoriškam, bet pagarbiam, ypač nustatant ribas. Tai gali padėti išsiderėti lanksčias darbo valandas arba priversti šeimos narius daugiau padėti namų ruošoje.
- Atsipalaidavimo terapijos
Atsipalaidavimo terapijų tikslas – „išjungti“ organizmo reagavimo į stresą mechanizmą ir sumažinti streso lygį. Galvos skausmo ekspertai sutinka, kad atsipalaidavimo terapijos gali būti naudinga migrenos gydymo dalis.
Keletas veiklų, padedančių atsipalaiduoti: kvėpavimo pratimai, meditacija, joga arba tai či.
- Biologinis grįžtamasis ryšys
Biologinis grįžtamasis ryšys yra terapija, galinti padėti kamuojant stresui ir migrenai. Biologinio grįžtamojo ryšio esmė – įgalinti žmones geriau suvokti nevalingas kūno funkcijas, tokias kaip raumenų įsitempimas, kvėpavimas ir širdies ritmas. Asmuo gali išmokti kontroliuoti šias funkcijas, kad nusiramintų.
- Nerimo gydymas
Nerimas gali būti labai stiprus, tačiau šis sutrikimas yra veiksmingai gydomas. Jeigu jus kamuoja nerimas, verta kreiptis pagalbos į specialistą.
Kalbėjimo terapija yra veiksmingas įvairių rūšių nerimo gydymas, pasižymintis didele metodų įvairove.
Pavyzdžiui, taikant kognityvinę elgesio terapiją, asmuo sužino, kaip jų mintys paveikia jų emocijas ir fizinius simptomus. Tada specialistas gali išmokyti pakeisti nenaudingas mintis ir įsitikinimus.
Dar vienas variantas – nerimą mažinantys vaistai. Tik būtina paminėti, kad migrenai gydyti skiriami preparatai triptanai gali sąveikauti su vaistais nuo nerimo, vadinamais selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais. Dėl šios priežasties aptariant gydymo variantus būtina gydytojui pasakyti, kokius dar vaistus vartojate.
