Rugsėjis – tarsi naujieji metai
Paradoksalu, tačiau net ir sugrįžę po kokybiškų vasaros atostogų rugsėjį galime pajusti ženklų energijos sumažėjimą – sunkumą keltis iš lovos, negebėjimą susikoncentruoti darbuose ir kitus nuovargio simptomus. Kodėl? Sveikatos ekspertai bei įvairių verslo sričių profesionalai turi ne vieną paaiškinimą.
„Rugsėjis man sukelia daug daugiau „naujos pradžios“ jausmo nei sausio 1-oji. Galbūt todėl, kad rudens pradžioje tenka gerokai daugiau planuoti, strateguoti bei mąstyti apie profesinį ir asmeninį gyvenimą“, – mintimis dalinasi marketingo bei komunikacijos specialistė, kanadietė Jennifer Faulkner. Klimato ypatybės turi įtakos ir verslo santykiams.
„Jei gyvenate šiaurės pusrutulyje, tikėtina, jog jūsų vasaros paprastai būna tingios, miglotos. Daugelyje įmonių darbai vyksta lėtesniu tempu. Klientai, kolegos atostogauja, niekas neskuba užbaigti sandorių, svarbių sprendimų priėmimas atidedamas rudeniui. Todėl būtent rugsėjį kimbame į naują verslo augimo sezoną“, – sako marketingo specialistė.
Kaip pastebi „Forbes“, rugsėjį į darbus sugrįžta sprendimų priėmėjai (angl. decision-makers), verslas stengiasi surasti trūkstamus specialistus, o šie savo ruožtu – sugrįžti į karjeros vėžes arba dairytis naujų profesinių galimybių. Itin didelį spaudimą patiria laisvai samdomi specialistai, kuriems kyla nelengva pagunda pratęsti vasaros atostogas rudens sąskaita.
Tačiau, nepriklausomai nuo profesinio statuso, dalis dirbančiųjų patiria kažką panašaus į „jet lag“ efektą – užsitęsusi vasaros tingulį, kitaip tariant, nenoriai priimą suaugusiųjų „back-to-school“ (sugrįžimo į „mokyklą“) versiją.
„Panašiai kaip rugsėjį jautėmės vaikystėje, kai turėdavome grįžti į mokyklą, taip jaučiamės ir suaugę – šis mėnuo sukelia nerimo jausmą ir, žinoma, natūralu, kad jaučiamės šiek tiek neramūs“, – pastebi klinikinis psichologas Dr. N. Thiyagarajan.
Laikina būsena ar liga?
Tačiau kaip atskirti, ar slegianti savijauta – tik laikina rugsėjo pradžios būsena? O gal problema – daug gilesnė? Kaip teigia Limeriko universitete dirbanti psichologijos mokslų daktarė Jill Pearson, vienas iš rodiklių – laikas.
„Jei atostogų metu jaučiamės šiek tiek „atitrūkę“, šis jausmas lydi ir sugrįžus į darbovietę, įprastą rutiną. Tiesa, 2011 metais Olandijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog tokia būsena – laikina. Įgūdžiai sugrįžta per apytikriai savaitę – tiek laiko reikia duoti sau, kad sugrįžtume į normalų darbinį lygį“, – sako J. Pearson.
Tačiau melancholija, nuovargis ir nerimas gali byloti ir apie prasidedančią ligą, – vadinamąjį sezoninį nuotaikų sutrikimą (angl. SAD, Seasonal Affective Disorder). Manoma, kad šiuo sutrikimu susergama jauname amžiuje – 20–30 m. Liga dažniausiai pasireiškia šiaurės platumų gyventojams.
Sezoninio nuotaikų sutrikimo priežastys slypi hormoniniuose pokyčiuose, kuriuos sukelia kintantis gamtos bei gyvenimo aktyvumo ciklas. Manoma, kad šviesos trūkumas, taip pat žemesnė temperatūra bei grįžimas į įprastą kasdienybę išbalansuoja hormoninę pusiausvyrą.
Tuomet atsiranda šie ir panašūs simptomai – prislėgta nuotaika, darbingumo sumažėjimas ir nuolatinio nuovargio jausmas; taip pat gali atsirasti kaltės, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmai, apatija, kankinti fiziniai simptomai, tokie kaip galvos ar pilvo skausmai.
Paprastai šis sutrikimas praeina pavasarį, gali būti juntamas kaip silpno ar vidutinio lygio depresija, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti medikamentų ar net hospitalizacijos.
Dr. J. Petersonas: egzistencinį liūdesį padeda įveikti tikslo siekimas
Pajutus „rudeninio bliuzo“ pojūtį, galima taikyti įvairias fizinės ir emocinės gerovės praktikas – medituoti, gydytis šviesos terapija, lankyti mankštas, laikytis miego higienos. Nepaprastai reikšminga yra ir savistabos rolė.
Kanadiečių klinikinis psichologas ir bestselerio „12 gyvenimo taisyklių“ autorius Jordanas Petersonas teigia, jog aplankius liūdesiui svarbu iškelti sau tikslą – reikšmingą, svarbų, didelį gyvenimo tikslą, kurio siekimas kasdien mus „pakrautų“ prasmės pojūčiu.
„Sunkmečiais, chaoso periodais žmogus gali veikti darydamas tai, kas jam yra prasminga, tikra, verta. Būtent tai ir leidžia išlikti vandens paviršiuje potvynio metu“, – metaforiškai kalba autorius. Tiesa, turėti gyvenimo kryptį – nepakanka. Kasdien reikia dėti pastangas, kad kiekvienas, į tikslą orientuotas veiksmas būtų atliekamas sąmoningumo šviesoje.
„Žmogus yra kryptingas gyvūnas. Kai budriai, dėmesingai sieki savo tikslo, rodos, visas pasaulis tau padeda jo siekti. Pradedi matyti galimybes, pastebėti dalykus, kurių anksčiau nematei, ir priešingai – nebekreipti dėmesio į tai, kas tau nenaudinga“, – pastebi J. Petersonas.
Turint prasmingą tikslą atsiranda stabili emocinė bei motyvacinė sąranga, kuri pradeda veikti intertiškai. „Kiekviena diena tampa tam tikrų problemų ir iššūkių rinkių, ir jei tinkamai juos išsprendžiate, išliekate savo kelyje, galite koncentruotis į kitą dieną, turite kryptį, kuri jus veda į priekį. Jūs – gyvenate“, – kalba psichologas.
Rašytojas viešai yra dalinęs ir savo asmeniniais išgyvenimais – sunkiomis akimirkomis, kuriomis jam padėjo jo paties suformuluotos gyvenimo taisyklės. Viena tokių („12“-toji) – „būkite dėkingas, net ir kentėdamas“.
„Nuolatinis bandymas sau priminti apie viską, dėl ko turėčiau jaustis dėkingas, padėjo išvengti iš perteklinio nerimo ir skausmo kylančios nevilties“, – atvirauja autorius. „Netikiu, kad galima būti deramai dėkingam už patiriamą gėrį ar nepatirtą blogį, kol nejauti tos didelės ir kiek gąsdinančios egzistencinės naštos. Negali deramai įvertinti to, ką turi, kol nežinai, kokie siaubingi dalykai gali nutikti ir kokia didelė tikimybė jiems nutikti“, – rašo jis.
Daugiau visuotinai aktualių J. Petersono patarimų bus galima išgirsti jo naujausios knygos „Kitapus tvarkos. Dar 12 gyvenimo taisyklių“ pristatyme. Pirmą kartą į pasaulinį knygos pristatymo turą autorius į traukė ir Baltijos šalis. Spalio 26 – 27 dienomis gerai žinomas psichologas susitiks su skaitytojais bei gerbėjais Vilniuje ir Rygoje.
„Kitapus tvarkos“ – tai bestseleriu tapusios knygos „12 gyvenimo taisyklių: chaoso priešnuodis“ tęsinys. „Abiejose knygose remiuosi idėja, kad du pagrindiniai realybės elementai yra chaosas ir tvarka, o žmonės prasmę randa balansuodami tarp šių dviejų elementų, „12 gyvenimo taisyklių“ labiau koncentruojuosi į pavojų, kurį sukelia chaoso perteklius, tuo tarpu „Kitapus realybės“ atsigręžiu į pernelyg struktūrizuotos realybės keliamus iššūkius. „12 gyvenimo taisyklių“ iliustruoja konservatyvesnio gyvenimo privalumus, o „Kitapus tvarkos“ – liberalumo vertę“, – apie naujausią savo darbą kalba autorius.
