aA
Nemiga, apetito stoka ar kaip tik noras valgyti be sustojimo, galiausiai – nesėkmingi mėginimai susikoncentruoti. Pažįstama? Pandemija išryškino ir dar labiau pagilino žmonių psichologines problemas, ne į vieno namus bei gyvenimą įnešdama nerimo, streso ir emocinių krizių. Psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pasakoja apie lėtinės įtampos poveikį žmogaus gyvenimui ir pabrėžia: itin svarbu atpažinti momentą, kada emocijos jau tuoj paims viršų, o tuomet griebtis specialių pratimų. Kaip suprasti kenksmingas emocijas ir kokie požymiai byloja, kad reikalinga specialistų pagalba?

Neigiamos emocijos: kartais naudinga ne neigti, o pasinerti ir išgyventi

Kai žmogus patiria ypatingai stiprias neigiamas emocijas, staigiai suvaldyti stresą tampa sudėtinga, mat pirmiausia reikia „iškrauti“ susikaupusias emocijas: „Reikia paverkti, papykti. Negali pasakyti, kad reikia panerimauti, bet irgi neblogai, kai žmogus įsivaizduoja kažką maksimalaus, ko jis bijo, ir paaiškėja, kad net ir tai nėra taip baisu. Tiesiog reikia į tas emocijas giliai įeiti, neverta stengtis per jas peršokti.“

Kartais, sako psichologė, tinkama ir atvirkštinė technika – stengtis kiek įmanoma greičiau nukreipti mintis ir energiją kitur, užsiimti mąstymo reikalaujančia veikla, nes kai kurie žmonės gali taip panirti neigiamuose išgyvenimuose ir kančiose, jog praranda valdymo įrankį.

Emocijų, anot G. Petronienės, nereikėtų neigti ir dirbtinai tildyti vidinio balso: „Emocijos sako apie kažką svarbaus. Tarkime, jei aš atsibundu su kažkokiu neaiškiu nerimo jausmu, kad gal blogai išsirinkau pavyzdžiui lempą, tai visai verta sustoti ir pažiūrėti, gal aš tikrai ją išsirinkau blogai. Arba jei ima susierzinimas dėl to, kaip kažkas su manimi vakar elgėsi – galbūt iš tikrųjų ten verta susierzinti ir labiau, gal tai yra ženklas, kad reikia padaryti kažkokius pokyčius, susitarti dėl kitų bendravimo taisyklių.“

Specialistė sako, kad ypač svarbu pastebėti, jei emocijos tampa nebevaldomos: „Atrodo tokie paprasti dalykai, bet, kai jau reikia pastebėti, paaiškėja, kad jokio junginio tarp mano mąstymo ir mano emocijų nėra: mąstymas – smegenų žievėje, emocijos – smegenų centruose. Kai užeina emocijos, žmogus pamiršta visą psichologiją ir pradeda veikti bet kaip. Taigi, svarbu pastebėti „O, aš jau nervinuosi, tuoj kažkas bus“. Pastebėjus padaryta 50 proc. darbo.“

Lėtinė įtampa: kaip atpažinti ir kada derėtų kreiptis į specialistus?

Pastebėjus, kad artėja didelis emocinis protrūkis, psichologė pataria mėginti pabėgti iš situacijos: galbūt greitai išeiti pasivaikščioti, nueiti į dušą ar pan., kad nespėtume peršokti į konfliktavimo, pasiaiškinimų su kitais žmonėmis stadiją.

Psichoterapeutė Petronienė patarė, kaip kovoti su įtampa: pravartu žinoti du pratimus
© Shutterstock

Jei emocijos užplūdo esant vienam – taip pat pravartu išeiti pasportuoti, paskambinti draugui ar staiga imtis kitos veiklos, kuri neleistų grimzti į neigiamų emocijų liūną. Kuo greičiau bus priimtas toks sprendimas – tuo, sako specialistė, mažesnė tikimybė įsisiūbuoti destruktyvių emocijų karuselėje.

Lėtinė įtampa ir lėtinis stresas – pagrindinis požymis, kad gyvenimas darosi bespalvis ir nebe toks džiugus. Kitų požymių gali net nebūti“, – kalba psichologė ir psichoterapeutė G. Petronienė. Anot jos, įtampa kūne, kai žmogus jame nebesijaučia taip gerai, kaip visada ir entuziazmo trūkumas – vieni iš lėtinės įtampos ženklų.

Kūrybiškumo, savęs valdymo stoka, polinkis į priklausomybes – nuo interneto iki persivalgymo – visa tai taip pat gali byloti, jog patiriamas lėtinis stresas: „Tarsi nieko klaikaus neįvyko, bet viskas po truputį važiuoja žemyn. Manau, karantinas daug žmonių taip ir paveikė.“

Kada jau derėtų pagalbos kreipti į specialistą? „Pas psichologą kreiptis visada nėra blogai, nes tai – kitas protingas žmogus, kuris gali tau pasiūlyti variantų, apie kuriuos tu nė neįsivaizdavai“, – kalba G. Petronienė. Tuo tarpu pagrindiniai požymiai, kad vertėtų kreiptis į psichiatrą, anot psichologės, yra trys: miego sutrikimai, valgymo sutrikimai (kai nebenorima valgyti ar atvirkščiai, valgoma neįprastai daug) ir dėmesio koncentracijos problemos, kuomet sunku susikaupti, sutelkti mintis darbui, mintys nuolat šokinėja ar pan.

Įtampos valdymo pratimai: naudinga išmokti bent du

Pandemija, sako G. Petronienė, pasitarnavo tuo, jog žmonės atrado ir ėmė plačiai naudoti virtualias konsultacijas su psichologais, psichoterapeutais: „Dabar žmogus iš bet kokio miestelio gali prieiti prie sostinių, net viso pasaulio psichologų. Tarkime, man labai gėda, kad kaimynai sužinos, jog einu pas psichologą, bet aš galiu paskambinti psichologui kad ir į Sankt Peterburgą. Tas psichologas manęs niekada gyvenime nesutiks, jei moku rusų ar anglų kalbas ir galiu kažkur kitur paskambinti. Galų gale, kad ir į kitą miestą paskambinti ir man ramu – net jei man labai gėda, neįmanoma atpažinti, kad aš išvis pas tą psichologą buvau.“

Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė
© Asmeninio albumo nuotrauka

Įtampos suvaldymo pratimus, anot psichologės psichoterapeutės, kiekvienas žmogus turėtų prisitaikyti individualiai, vieno, visiems tinkamo recepto nėra, tačiau pravartu turėti du pratimus: tą, kurį darysite užklupus staigiems ir itin stipriems neigiamiems jausmams ir kitą, kurį praktikuosite, kai didelės krizės nėra, tačiau trūksta džiugesio ir gerų emocijų:

„Mano pratimas, kai matau, kad jau labai prastai su mano nuotaika – bėgu iš situacijos: visiems gražiai paaiškinu, kad man reikia truputėlį prasiblaškyti, nelabai gerai jaučiuosi. Išeinu prasiblaškyti, nueinu į parduotuvę, pakeliui pašneku su žmonėmis. Žodžiu, visiškai pakeičiu aplinką.

O, kai nėra labai blogai, tačiau nuotaika prasta, psichologė griebiasi dėmesio koncentravimo pratimų: „Kai matau, kad nuotaika nei šiokia, nei tokia ir nesuprantu, kodėl – ilgai darau kažkokį monotonišką dalyką. Pavyzdžiui, įsijungti ir klausyti su darbu nesusijusią paskaitą: pradžioje gal nuobodu, paskui įdomiau, paprastai beklausydama po 15 minučių pradedu grįžti į save, suprasti, kur esu, ko noriu. Tai – ne meditacija, tai – daug lengviau. Medituoti – kur kas sunkiau, kai yra stresas, tačiau tiesiog klausyti kažką monotoniško yra įmanoma.“

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.0800

Susikurkite šventę nuo rutinos savo namuose: sporto vakarėlis, kuris įtrauks visą šeimą (9)

Karantin o metu kasdienybė ne vienam tapo niūra, tingia, neįdomia. Be to, sumažėjo ir žmonių...

Jogos pamoka pradedantiesiems: vos keli pratimai padės atsikratyti streso

Darbo iš namų metu gali suprastėti ne tik psichinė, bet ir fizinė žmogaus sveikata. Todėl jogos...

Psichologė: darbas iš namų taps lengvesniu, sutarus dėl keleto visiems atpažįstamų ženklų

Geras tėvas ir geras darbuotojas – ar šios dvi rolės suderinamos, kuomet karantino metu dirbama...

Psichoterapeutė Petronienė patarė, kaip kovoti su įtampa: pravartu žinoti du pratimus (5)

Nemiga, apetito stoka ar kaip tik noras valgyti be sustojimo, galiausiai – nesėkmingi mėginimai...

Kineziterapeuto patarimai, kaip tinkamai įsirengti darbo vietą: kėdės su ratukais tikrai neprireiks

Darbo vieta gali žaloti arba gali padėti dirbti patogiai, nekenkiant savo sveikatai....

Top naujienos

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (207)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti (1)

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (289)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (65)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (18)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (24)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (190)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Sinoptikai pateikė visos savaitės prognozę: vieną dieną šils iki +30 laipsnių (1)

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (3)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...

Jogintė Užusienytė | D+

Paaiškino, kodėl kartais sunku pamiršti pirmąją meilę: kitos moters grožis tokiu atveju nepadės

Dažniausiai girdime apie tokias meilės istorijas, kai vyresnis vyras įsimyli gerokai jaunesnę ir...