Nuo ko oda sudirgsta ir kaip reikėtų ją gydyti? Apie tai tiesioginėje transliacijoje kalbėjo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos alergologės klinikinės imunologės profesorė Laura Malinauskienė, docentė Anželika Chomičienė ir Pediatrijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Galimų priežasčių – begalė
Profesorė L. Malinauskienė sakė, kad vieno atsakymo, kas sukelia atopinį dermatitą, nėra.
„Atopinis dermatitas yra lėtinis odos uždegimas tam tikrose vietose. Kokia priežastis? Gali būti įvairi. Bet vienareikšmiškai aišku, kad be genų problemų čia neapsieinama. Matosi paveldėjimai, kai iš kartos į kartą tos problemos perduodamos. Matoma ir tai, kad ši liga susijusi su kitomis ligomis, kurios jau gali būti alerginės.
Aplinka irgi turi įtakos: sakoma, kad gal saulės per mažai, vanduo per kietas. Bet šia liga sergama visame pasaulyje: ir Afrikoje, ir Viduržemio jūros šalyse, kur ir dieta puiki, ir saulės daug. Nėra vieno veiksnio, bet yra daug veiksnių, kurie būklę pablogina“, – aiškino profesorė L. Malinauskienė.
Pasidomėjus, kiek ligai poveikio turi stresas, docentė A. Chomičienė sakė, kad negalima pasakyti, jog visi žmonės, kurie stresuoja susirgs atopiniu dermatitu. Bet stresas neabejotinai gali paūminti šią ligą.
„Kita vertas, žmonės, kurie serga atopiniu dermatitu, sunkiu dermatitu, neretai stresuoja dėl savo ligos. Taip susidaro užburtas ratas: žmogus stresuoja, kad serga, turbūt retai suserga, kad stresuoja, bet tai yra veiksnys, kuris neabejotinai paūmina šią ligą“, – teigė docentė.
Viskas prasideda nuo pleiskanojančio plėmo
I. Kisielienė pasakojo, kad didžioji dalis pacientų pirmuosius šios ligos simptomus pajunta jau kūdikystėje, būdami 2–4 mėnesių amžiaus arba vėliau. Be abejo, yra pacientų, kurie suserga jau suaugę, tiesa tokių pacientų yra nedidelis procentas.
„Kūdikių odoje tėvai pastebi raudonas pleiskanojančias dėmes arba plėmus, kurie gali niežėti.
Iš pradžių niežėjimas ne visada būna išreikštas, tačiau po kelių savaičių arba mėnesių niežėjimas būna vienas iš pagrindinių simptomų“, – aiškino gydytoja I. Kisielienė.
Kūdikiams ir paaugliams arba suaugusiesiems atopinis pasireiškia skirtingai
Kūdikiams bėrimai, sukelti atopinio dermatito, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai beria vietose, kurios turi didesnį kontaktą su aplinka, kur oda trinama.
„Pirmuosius simptomus kūdikiams pastebime skruostų odoje. Kartais yra toks senovinis terminas „diatezė“, kai yra raudoni, ryškūs skruostai.
Taip pat galima matyti bėrimus rankų ir kojų paviršiuje. Ir kūdikiams dažniau būna išberti tiesiamieji paviršiai, kuriais pradėjęs ropoti kūdikis daugiau liečiasi, taip pat nugara, pilvas“, – vardijo gydytoja I. Kisielienė.
Suaugusiems žmonėms bėrimų vietos keičiasi.
„Dažniausiai išberiami lenkiamieji paviršiai, tai yra galūnių linkiai. Bet veidas taip pat neretai išberiamas. Suaugusiems irgi būdingas plaštakų paviršiaus bėrimas“, – sakė docentė A. Chomičienė.
Statistika byloja, kad didžioji dalis mažųjų pacientų gali išaugti atopinio dermatito simptomus, sulaukę paauglystės, tačiau, kaip minėta, ta liga gali ir tiesiog ilgainiui šiek tiek pasikeisti.
„Kai yra polinkis turėti egzemas, dermatitus, neretai pacientai turi ir gretutines alergines ligas, tie dalykai išlieka. Tokia sunki forma galbūt nebebus, bet yra teorinė galimybė, kad pacientams vyresniame amžiuje išryškės rankų egzema, arba alerginis kontaktinis dermatitas“, – kalbėjo gydytoja I. Kisielienė.
Kaip atopinis dermatitas susijęs su alergijomis?
Kartais pacientams neaišku, ar juos kamuoja alergija, ar atopinis dermatitas. Profesorė L. Malinauskienė sakė, kad šios dvi ligos neretai persipina.
„Alergija yra stipri imuninė reakcija į aplinką. Kada turime odos bėrimus, vadinasi, imuninė sistema į kažką reaguoja, bet tai pasireiškia odoje.
Tai, į ką reaguoja, gali būti alergenai, bet taip pat ir dirginančios medžiagos, nes kaip minėjome, ta liga susijusi su genų pakitimais ir tuo, kaip ta oda susiformavusi, kokios joje yra problemos.
Viena iš teorijų, kuri turi labai didelį pagrindą, kodėl žmogus tampa alergišku maistui, yra, kad oda nesveika: tarp tų „plytų“ – odos ląstelių – „cementas“ yra ištrupėjęs ir visi alergenai gali labai giliai įeiti į odą, kontaktuoti su imuninės sistemos ląstelėmis. Jos supranta, kad čia yra blogis, su kuriuo reikia kovoti. „Mušdamas“ tą baltymą – maisto baltymą, kuris yra dulkėse ar kažkokį kitokį dalyką –imunitetas žudo ir aplinkines odos ląsteles. Už tai ir atsiranda bėrimai tose vietose, kuriose oda plona“, – sąsajas aiškino profesorė.
Pasak jos, per nesveiką odą gali išsivystyti ir alergijos.
„Žiūrint pagal kreives, kada ir kokiomis ligomis susergama, atopinis dermatitas pirmasis pasirodo, o tada labai greitai atsiranda maisto alergijos. Vaikams atsiranda pieno, kiaušinių alergijos. Vėliau jos gali būti išaugamos, bet oda gali likti nesveika.
Gali oda likti ir sveika, bet atsirasti kitos alergijos įkvepiamiems alergenams – dulkių erkėms, įvairioms žiedadulkėms ir pan.
Alergija visada eina su atopoiniu dermatitu šalia, bet tai nėra vienintelis „kaltas“ dalykas dėl ko taip atsitinka. Kuo vaikas mažesnis ir labiau išbertas, tuo didesnis šansas, kad ta alergija galėtų būti.
Bet, kai žmogus auga, alergija gali būti visai kitokia dėl įkvepiamų alergenų ir tada šalia odos problemų bus nosies, astmos, bronchų problemos. Gali atsirasti ir kitokios problemos, susijusios su labai dirglia sistema, pasireikšti tam tikros autoimuninės ligos, pvz., vitiligo (baltmės).
Kuo žmogus didesnis, tuo daugiau jis kontaktuoja su aplinkui esančiais chemikalais ir gali būti tas įsijautrinimas kontaktinis dermatitas“, – sakė profesorė L. Malinauskienė.
Kaip gydyti?
Kaip pasakojo gydytoja A. Chomičienė, sergant atopiniu dermatitu labai kamuoja odos niežulys, kuris sustiprėja naktį ir yra tiesiog nepakenčiamas, kartais net trukdantis užmigti.
„Kaip galime padėti, priklauso nuo atopinio dermatito formos. Ji gali būti labai lengva, tų bėrimų gali būti labai nedaug, niežėti tik šiek tiek, o gali būti visas kūnas išbertas, raudonas, gali būti labai daug nukasymų.
Visiems pacientams, nesvarbu, ar lengvas dermatitas, ar vidutinis, ar sunkus, labiausiai tinka bazinis gydymas emolientais – odą drėkinančios priemonės. Tai – odos struktūrų atstatymas.
Kiekvienas pacientas tą turėtų žinoti, naudoti specialius prausiklius, kad oda atsigautų ir būtų panaši į sveiką. Kartais lengvam atopiniam dermatuti to netgi pakanka, nereikia kažkokių gydomųjų priemonių“, – pastebėjo gydytoja A. Chomičienė.
Jeigu emolientai nepadeda, skiriami gydomieji tepalai, kurie gali būti kelių rūšių: steroidiniai, kurie paprastai tepami vietiškai ir paprastai nesukelia rimto sisteminio sutrikimo, kita grupė tepalų yra kalcineurino inhibitoriai, kuriuos galima tepti veido, kaklo srityje.
Taip pat, anot docentės, taikomas ir sisteminis imunosupresinis gydymas, kuomet slopinamos rimtos ūmios alerginės reakcijos ir rimtos imuninės reakcijos.
Gydyti atopinį dermatitą galima ir fototerapija, ultravioletiniais spinduliais.
Tyrimais įrodyta, kad netgi kai kurios psichoterapijos yra veiksmingos, mažinant niežulį.
Labiau gresia pūslelinė
Profesorė L. Malinauskienė pasakojo, kad atopinio dermatito komplikacijos gali būti greitos, kurias galima pamatyti iškart. Visų pirma tai – infekcija. Visi žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, ant savo odos nešioja auksinį stafilokoką, kuris gali sukelti ir pūlingą uždegimą paūmėjimo atveju.
„Turintys atopinį dermatitą žmonės turi ir sutrikusį imunitetą prieš virusines infekcijas, ypatingai prie herpes virusų šeimą. Taigi, kuo mažesnis vaikas, kuo jo įgytoji imuninė sistema mažiau išsivysčiusi, tuo jam tas herpesas gali būti labiau išplitęs: ir sistemiškas, ir su encefalitais. Todėl nereikia bučiuoti tokių vaikų, jeigu ant lūpos yra herpesiukas“, – šyptelėjo gydytoja.
Dėl atopinio dermatito gali plėstis ir esamų alergijų spektras, atsirasti naujų alergijų.
„Gali atsirasti ir ligų, susijusių su atopija bendrai. Tai – ir bronchinė astma, ir alerginis rinitas.
Aišku, yra ir atokiosios [komplikacijos], pvz., širdies išeminė liga, kuri gali atsirasti po 20–40 metų. Tiems žmonėms, kurie serga ir adekvačiai nesigydo, ta rizika greičiau gali ateiti. Greičiau ateis infarktas, insultas. Tai irgi yra įrodyta komplikacija“, – įspėjo profesorė L. Malinauskienė.
Taip pat dėl nuolatinio niežėjimo, nesveikai atrodančios odos ir daugybės apribojimų, būtinybės teptis odą, gali sukelti ir psichologinių problemų. Be to, neišsimiegojimas dėl niežėjimo gali vaikams sukelti ir dėmesio, ir koncentracijos sutrikimų, depresyvių minčių.
„Net ir tarp suaugusiųjų žymiai daugiau priklausomybių būdinga žmonėms, turintiems sunkų atopinį dermatitą“, – sakė profesorė.
Atopinis dermatitas – banguojanti liga
Gydytoja I. Kisielienė pridūrė, kad ligos išnykimo pacientai, deja, negali kontroliuoti.
„Bus tokių situacijų, kuomet, net jeigu jie koreguoja gyvenimo būdą, vengia visų provokuojančių veiksnių, liga paaštrės. Bet mes galime kontroliuoti simptomus, žinodami, ką daryti, kai atsiranda bėrimas. Pradėjus gydymą laiku ir adekvačiai, simptomai automatiškai susilpnėja ir tada atsiranda ligos kontrolės pojūtis. Tada tampa ramiau gyventi“, – paaiškino gydytoja.
Profesorė L. Malinauskienė pastebėjo, kad ne visada reikia tiek ribojimų, kiek žmogus laikosi, prisiklausęs draugų ar kaimynų patarimų, ko vengti.
„Geriausia turint lėtinę ligą turėti gydytoją, su kuriuo gali pasišnekėti, kurio pasitiki ir pasitarti su žmogumi, kuris tai išmano“, – patarė profesorė, paraginusi mamas nesijausti kaltomis dėl to, jeigu jų vaikus beria, nes liga yra banguojanti ir jos dėl to nekaltos.
Gydytoja A. Chomičienė papildė, kad ne visada ir teigiamas alergijos testo atsakymas, gautas laboratorijoje, reiškia, kas žmogus turi alergiją ir to alergeno reikėtų vengti.
„Ne visada teigiamas testas reiškia klinikinę alergiją ir turi įtakos ligos eigai. Tai turėtų vertinti ir su pacientu aptarti specialistas. Liga susideda iš daugelio faktorių ir alergija yra tik vienas iš mozaikos gabalėlių“, – sakė docentė.
Kas numalšintų niežulį?
Jeigu užklupo staigus niežulys, odą galima paplekšnoti – tai padėtų sumažinti įkyrų pojūtį.
Niežulį gali nuslopinti ir šaltis: šaltas kompresas arba ledukai iš šaldymo kameros.
Vaistinėje galima įsigyti ir specialių purškalų, kurie padeda nuslopinti nemalonų pojūtį.
Kad pacientas nevalingai naktį nenusikasytų odos, galima nusikarpyti trumpai nagus ir miegoti užsidėjus medvilnines pirštines.
Taip pat yra labai veiksmingų kompensuojamų vaistų, kurie labai greitai slopina ir uždegimą, ir niežulį.
Visą Santaros klinikų transliacijos įrašą galite peržiūrėti čia:
