Tačiau lietuviškų kvepalų apžvalgos mano tekstuose – labai retos. Vis rašau apie itališkus, prancūziškus, amerikietiškus, dar kartais – apie ispaniškus ar vokiškus. Gal todėl, kad man lietuviai mažai moka? Ne todėl. Tiesiog lietuviškų kvepalų yra nedaug. Kūrėją, iš esmės, turime vieną: Aistį Mickevičių (ša, visos ubagės, prisipirkusios kvapiųjų aliejų ir maišančios tualeto gaiviklius, traukitės iš kelio, arabiškų imitacijų prekeivos, su jumis niekas nekalba).
Apie Aisčio kvepalus esu rašęs, ir daugiau nei vieną kartą: ir apie fantastinius medinius santalo drožlių ir pjuvenų kvapus (Golden Sawdust), ir žiauriai nepadorius Vaudeville, apie kuriuos rašiau vieną geriausių savo aprašymų (atleiskite, kad giriuosi, bet aš toks jau esu): „Tai teatras, kuriame visi sėdi pasipuošę savo geriausiais rūbais, rūkantys brangius cigarus, nuo kurių nenusiima etikečių (kaip lietuviškieji buduliai prieš trisdešimt metų nenusiimdavo lipdukų nuo naujai pirktų veidrodinių akinių), nes nori, kad visi matytų jų turtą ir sėkmę. Tai – teatras, kur moterys ateina pasirodyti visiems, kaip gerai atrodo, o vyrai, kaip rašė anglų dramaturgas Somersetas Maughamas, pažiūrėti į sceną ir pagalvoti, kurią aktorę jiems labiausiai patiktų išdulkinti po spektaklio nusivedus į artimiausią Paryžiaus viešbutį, geležinėje lovoje su virbais, už kurių ta aktorė galėtų įsitverti viso proceso metu, tratinama taip, kad aimanuojant jos garsus, išlavintas aktorinis balsas būtų girdimas net ir gatvėje pro atvirus langus.“
Dabar atėjo laikas nuostabiam kvapui, su kurio aprašymu nei pavadinimu aš negaliu sutikti: žinoma, Aistis yra kūrėjas, ir jis turi savo požiūrį, tačiau aš esu turbūt žinomiausias Lietuvoje kvapų legendų ir asociacijų poetas, tai leiskite, aš pateiksiu savo versiją.
Tai Alchemist Charlatan – Clown (Klounas) iš FUM par FUM (123.97 EUR už 50 ml) yra nerealiai, fantastiškai, epiškai subalansuotas, jis plaukia vientisai ir nuaustas be jokių defektų: taip kuria kvepalus geriausi meistrai, man patinka galvoti, kad Lietuvoje padaromi kūriniai, kurie prilygsta aukščiausiems pavyzdžiams iš Chanel ar Aramis. Mickevičiui laikas būti pakviestam į Federic Malle studiją, kur vadovauja „redaktorius“, o garsiausi pasaulio meistrai, tokie, kaip Jean Claude Ellena arba Pierre Bourdon, yra svečiai ir piešia kvapą pagal save (rašiau apie pastarojo meistro French Lover).
Tai pažiūrėkime, ką mes čia turime. Klouno kvapas atsiveria nuostabia citruso kombinacija: Mickevičiaus (ir beveik visų) mėgstama bergamotė ir yuzu, japoniškoji citrina, kurią Lietuvoje dažniau galime sutikti padažuose, negu parfumerijoje – ji kiek laukinė, šaltoka, ne iš Viduržemio jūros, ir man tas japoniškas atšiaurumas žiauriai limpa.
Viršus man priminė vienus geriausių, ir beveik neberandamus, itališkus Luciano Soprani – Uomo, kurie citrusą iškelia į kosmosą.
Tada atsiranda kandumas – kardamonas, kurį saldina jazminai.
Ir viskas nudžiūva, nutirpsta, išsilydo sandalmedyje, elemi (kvapniųjų kanarių) rūgštokame smilkalų kvape, pačiulio ir odos saldume.
Kvepia brangiai, aristokratiškai, tikrai ne lietuviškai (lietuviai labiau kalbėtų apie kokias nors lauko gėles, apie viržių medų ir siloso duobę – su tuo viskas tvarkoje, bet ne Prancūzija).
Dabar aprašymas iš kūrėjo: „kvepia, kaip cirko arena, virpantis oras, laukiantis pasirodymo, ir sunkios raudonos aksominės užuolaidos“, o pro tas užuolaidas klounas žiūri ir bando suprasti publikos nuotaiką.
Nežinau, nežinau. Man cirkas yra viena prasčiausiai kvepiančių vietų pasaulyje: dvelkia rūgščiu žmonių ir arklių prakaitu, nelabai švariu akrobatų trikotažu, šlapimu, pristovėtais artistų vagonėliais, o klounai kvepia baime, frykine veido išraiška ir baisiu, siaubingu grimu iš klaikių sapnų. Cirkas yra nesveika, atstumianti vieta, pramoga tamsiai liaudžiai, runkelių skoniu, kelianti šleikštulį, kaip kelia šleikštulį lietuviški čeburėkai pajūryje, pigiais kvepalais smirdintys provincijos kanopiniai Palangos gatvėse, kaip dvokiantis pigus plaukų lakas iš Šventosios kirpyklos, kur savo blogai išdažytas šukuosenas susipurškinėja auksandantės provincijos damos.
O šie kvepalai yra gaiviai prieskoniniai, aštriai drąsūs, su aiškia švaros projekcija, jie tikrai geresni, negu klouno vardas. Bet kompozicija yra tokia kokybiška, tokia džiuginanti, tokia poliruota, kad aš juos pirkčiau bet kokiu pavadinimu, ir jums linkiu to paties.
