Pavadinimas „Halston Z-14“ yra amerikiečių mados kūrėjo, Roy Halston Frowick, vardas ir kvapo kūrėjo kodinis mišinio pavadinimas laboratorijoje. Jokios kitos svajonės ar legendos jam nesugalvojo. Išleido į rinką lyg pusgaminį.

Kvepalai neregėtai ilgai pasiliko rinkoje ir vis dar tebegaminami. Virš keturiasdešimties metų, ir pastarieji keli dešimtmečiai – praktiškai be jokio reklaminio palaikymo (net seniena „Old Spice“, tapusi klasikų klasika, reklamuojama intensyviau). Fenomenas. Aš juos nusipirkau į kolekciją, nes buvo labai pigūs ir prisiminiau, kad šie lyg ir labai žinomi – paėmiau nuo lentynos didelėje parduotuvėje kažkur Kanzaso valstijoje, didžiosiose Amerikos lygumose tarp begalinių javų laukų.

Pasipurškiau ir pajutau, kad šiame buteliuke istorija.

Kam skirti: nesuprantu ir pats. Gal 1970-ųjų nostalgijos kamuojamiems, gal pavargusiems nuo tradicinių kvapų struktūrų. Pernelyg keisti.

Trūkumas: kai kas gali nesuprasti, ar čia kvepalai, ar sudaužėte aitrių vaistų buteliuką ir apsilaistėte drabužius. Bet jei jums patinka, koks skirtumas.

Metai: 1976

Išsilaikymas ir projekcija (kiek laiko ir kaip toli neša): išsilaikymas vidutinis, projekcija labai stipri.

Kaina: apie €20 už 75 ml buteliuką, tik mažai kas Lietuvoje prekiauja ir dar mažiau kas žino.

Kvapas: atrodo, kad sudėta viskas, ką turėjo po ranka, kaip lietuvė šeimininkė, kuri norėjo, kad stalai lūžtų ir padarė dvylikos rūšių mišrainių.

Kvapas atsiveria bergamote, saldoka citrina, žaliu baziliku (dar parašytas kiparisas, bet aš jį supratau, kaip tiesiog labai kvapų aliejų, gal nepakankamai gyvenime tarp kiparisų miegojęs), bet pro viršutinį debesėlį prasimuša vidurinės natos: muskatas, brangiu muilu kvepiantis vetyveris, jazminai ir koriandras, net cinamonas ir kedras (kedro tiek nedaug, kad jis suplasnoja, kaip šmėkla, ir dingsta). Ir tada viskas nusėda į tirštą pagrindą: muskusas, tonkauogė, balno oda, kerpės, samanos.

Bendras įspūdis: vaistai, senoji farmacija, šimtametė vaistinė: ne tabletės, o tinktūros buteliukuose. Tai vaistinės svaigulys. Dar nafta pajūryje, perrūgusios ir apdžiūvusios jūržolės ant smėlio, jodas, saulėje įkaitusios medžio nuolaužos ant paplūdimio, šlapias smėlis, trenkiantis jūros vandeniu, sena kirpykla kur nors Amerikos vidurio Vakaruose, kur paskutinį kartą remontas darytas 1965 metais ir tada paskutinį kartą keitėsi personalas.

Šie kvepalai – tai senas motelis Amerikos laukų ir ganyklų pakelėje, kur kambarys nerūkomas, bet gali užuosti, kad ten buvo rūkoma penkiasdešimt metų ir tabako dervos įsiėdė net į betoną ir tinką.

Tai paliktų tuščių namų Mohavių dykumoje, Kalifornijoje, kvapas, kur įeini ir jauti, kad ten gyvena tik vaiduokliai. Mūsų draugė Los Andžele iš vienų tokių apleistų ir pusiau sudegusių namų atsinešė seną, XX amžiaus vidurio, kulinarijos knygą apdegusiu viršeliu. Ta knyga kvepėjo kaip šie kvepalai.

„Halston Z-14“ – tai sena parduotuvė Arizonos miestelyje Holbrook, prie istorinio 66-ojo kelio (Route 66), kur net vaistinių ir daktarų nėra, tik veterinarai ir traktorių remonto dirbtuvės. Ten automobilių plovyklose kabo užrašai: „Galvijų neprausti“. Holbrook’e man ieškant vaistų nuo peršalimo, du vietos raudonkakliai alkoholio ir tabako parduotuvėje sakė: „Mes čia nesergam, mes tik mirštam, kai mums ateina laikas.“ Savininko draugelis, kramtantis kramtomąjį tabaką ir su nutysusia ruda seile ant smakro, bylojo: „Žinai, ko čia dar neturim? Dantų gydytojų.“ Iš jo taip ir atrodė.

Nemanau, kad perskaitę pulsite pirkti ir užsisakinėti šiuos kvepalus internetu. Bet gal kada nors, kai keliausite per Ameriką, pamatysite jį apatinėje lentynoje kur nors tarp kukurūzų laukų ir degalinių, ir prisiminsite mano žodžius. Visaip būna gyvenime.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt