Tas pats vyksta su kvepalais, kurie išimami iš gamybos. Kiekvienais metais paleidžiami į rinką nauji kvapai, dešimtys jų, ir kiekvienais metais dešimtys išimama iš apyvartos. Tie, kurie nebegaminami, kartais užmirštami, o kartais pradeda nekontroliuojamai brangti. Mano kolekcijoje yra visokių – ir užmirštų, ir tokių, už kuriuos mokėjau daug pinigų aukcionuose, kai pasaulyje lieka keli ar keliolika pilnų buteliukų. Todėl aš turiu lyg savo muziejų, kurio vertę supranta tik tie, kas seka šias kainas. Kitiems mano lentynos yra tik krūvelė stiklinių indelių.
Šiandien pasakosiu apie kvepalus, kurių pilno buteliuko su dėžute pasaulyje jau nenusipirksi (yra siūlomi variantai už kelis šimtus dolerių, bet daugelis kolegų mano, kad ten per gerai viskas atrodo, kad būtų panašu į tiesą – greičiausiai Honkonge arba Šanchajuje gaminamos neblogos klastotės). Visi, kas turi originalus, šių kvepalų jau neparduoda. Laiko sau. Galima nusipirkti mėginukų arba iki pusės išbaigtų flakonų, galima nusipirkti to kvapo dušo želė arba dezodoranto.
Tai kvapas „Polo Crest“ iš mados namų „Ralph Lauren“. Jie buvo sukurti 1991 metais po išskridusių į populiarumo stratosferą „Polo“, sukurtų 1978 metais ir tapusių 80-ųjų epochos simboliu.
Kai kurie nauji kvepalai sąmoningai kuriami, kaip trumpalaikiai, ir niekas neplanuoja jų platinti ilgiau, nei vieną ar du sezonus (daugiausiai tai beveidės „vasarinės“ arba „jūrinės“ jau esamų kvapų versijos). Kai kada revoliucinis, labai sėkmingas, reklaminiais milijonais palaikomas kvapas iššauna taip aukštai, kad pavymui kuriamas dar vienas, tikintis, kad pirmojo šlovė irgi padės jam gerai pasirodyti.
Su „Polo Crest“ taip neįvyko. Labai lakoniškai sukurtas kvapas, elegantiškas ir rafinuotas, buvo parduodamas keletą metų ir vartotojas neužsikabino, nuėjęs paskui kitas madas.
Kam skirtas? Šiandien jis įdomus kvepalų istorikams arba tiems, kas gali sau leisti kvėpintis už absurdišką kainą, ir už tuos pinigus kvepėti, kaip praėję laikai. Šio kvapo gatvėje neatpažins (Vilniuje gal du-trys žmonės gali žinoti šį kvapą). Jis neturi labai išskirtinio veido ar unikalių natų. Su šiuo kvapu iš Vakarų pasaulio išėjo rėksmingi ir nervingi 80-ieji, o 90-ieji jau norėjo ko kito. Tai kvapas tiems, kas nori išsamiai studijuoti XX-ojo amžiaus pabaigos parfumerijos istoriją. Nesėkmių studijos irgi labai reikalingos.
Buteliukas: 118 ml., nes amerikietiškas (keturios skystosios uncijos), kvepalai gaminti JAV. Pirmąjį savo buteliuką pirkau 1995 metais Didžiojoje Britanijoje. Antrąjį pirkau apie 2005-uosius metus iš kolekcininko Baltimorėje, Merilendo valstijoje. Jis dabar priešais mane ant darbo stalo (visada rašau apžvalgas, uostydamas kvapą keliasdešimt kartų).
Kvapas: atsidaro baziliku, kuris apibrėžtas ir akcentuotas subtiliu citrusu (atrodo, žaliąja citrina). Citruso nelieka per kelias minutes, o bazilikas laikosi netikėtai ilgai, lyg būtumėt plėšę rankomis visą saują baziliko lapų. Kai kurie apžvalgininkai dar pastebi rozmariną, kuris man nebent gali pasivaidenti. Toliau – saldūs kadagiai, kaip iš brangaus angliško džino, šiaurinė rožė ir pušų spygliai. Ta pušis – tai užuomina į jau minėtus 1978-ųjų metų genialius žaliojo buteliuko „Polo“ kvepalus.
Nudžiūva „Polo Crest“ kvapas samanomis, kerpėmis ir sausais pačiuliais, lyg kažkas seniai seniai kambaryje būtų rūkęs marihuaną, kuri įsigėrė į baldų audinius. Tie pačiuliai – kaip prisiminimas, tik vaiduoklis, praeitis, buvęs etapas. Tai lyg stiklinė, iš po vakar dar kvepianti romo arba brendžio nudžiūvusiais lašeliais.
Tai lyg namai, kuriuose gyvenai, su kuriais ramia širdimi atsisveikinai, kuriuos gali aplankyti, bet vėl gyventi nenorėtum. Yra tokio perteklinio svaigumo ar atsipalaidavimo, 80-ųjų nuotaikos, kai nusiperki kokį brangų daiktą vien todėl, kad jis brangus, o paskui galvoji – ar man jo reikėjo?
Reikėjo. Kaip narkotikų dozės. Anais laikais taip ir gyvenom, visą laiką reikėdavo kažką pirkinėti, nes iš pinigų leidimo gaudavom momentinį malonumą ir širdies tuštumos užpildymą.
Paskui atradau keliones, nustojau pirkti daiktus, ir taip buvo geriau. Iš daiktų sieloje nelieka nieko, o kelionės gamina prisiminimus. O prisiminimų niekas nebeatims.
Dar kartą pauostau. Jei tiek daug minčių iš šito buteliuko, tikriausiai visgi šis kvapas nėra vidutiniškas ar beprasmis.
