Šiandien kalbėsime apie kvepalus, kurie tiesiog nusegs nuo jūsų ketvirtį tūkstančio eurų, ir be jokios geros priežasties (blogos priežasties irgi nebus).
Kvepalai Herod iš Parfums de Marly (Paryžiaus parfumerijos namų) kainuoja apie 230 ir 250 eurų už 125 ml flakoną, flakonas baisus kaip mirtis (atrodo, kaip iš kiosko prie autobusų stoties), ir kvapas kaip iš autobuso, jei galėčiau taip pasakyti.
Nepaisant to, kvapas tiek populiarus, kad net gamina visokie zimagorai ir kandžiulnykai jo „arabišką versiją“, influencinės kiaunės perka Dubajuje klastotes už vienaženklę eurų sumą ir parduoda internetu už dvidešimt keturis. Neįtikėtina, kad kažkas nori padirbinėti tokį kvapą, kuris yra tiek neįdomus, kad galima tiesiog nuo lentynos surinkti geras kelias dešimtis panašių kvapų, kurie jums irgi nieko nepasakys. Ko nepadarysi, jei pinigai plėšo kišenes.
Apie šiuos kvepalus gamintojas rašo, kad jie „atkuria Marly rūmų gyvenimo stiliaus prabangą“ ir kad kiekvienas kvapas turi savo individualų olfaktorinį parašą, gautą iš kilmingų sudėtinių dalių paletės, kuris yra interpretuotas, siekiant unikalios patirties. Klausykit, ką? Čia nuostabus pavyzdys, kaip galima rašyti begalines ir neįtikėtinas nesąmones, dėliojant prakilnius žodžius, ir tai geras ženklas, kad nieko apie patį kvapą gamintojas pasakyti negali. Dar kalbama, kad tai yra rafinuotas kvapas, kuriame supinta vanilė ir dūmai, ir kas kvapo viršuje yra cinamonas ir tabakas, o nudžiūva jis į vanilą ir muskusą. Jau pats aprašymas skamba, kaip banali kombinacija, ir patikėkite, jis toks ir yra.
Kvepalai yra sukurti prieš dešimtmetį. Kūrėjas nenurodomas (turbūt nė vienas meistras nenorėjo savo vardo matyti prie tokio netikusio kūrinio ir flakono, papuošto neva aristokratiniu herbu su dviem žirgais, o gal kumelėmis).
Kvapo viršuje yra cinamonas ir kažkiek medžio, nors tas medis paskęsta cinamomo saldume.
Kvapo širdyje yra osmantas (arba gėlė kvepenė), kuris duoda persikų ir abrikosų kvapą, o taip pat šiek tiek riešutinio pikantiškumo – osmantu dažnai aromatizuoja arbatas arba pypkės tabaką. Taip pat ten tabako lapai, cigarai ir Artimųjų Rytų religiniai smilkalai.
Bazėje sudėtinga kompozicija, kuri nedaro įspūdžio: primaišyta visko iš eilės: saldi vanilė, muskusas, saldus atlasinis kedras, pačiulio dūmelis, žemės ir prieskonių kvapas iš ciperijos (taisyklingai vadinama lietuviškai: plokščioji viksvuolė), muilinas auksabarzdis (vetyveris), vienu žodžiu, saldus, medinis ir prieskoninis chaosas.
Norėčiau pasakyti, kad skamba kilmingai, tačiau nesakysiu, nes dėl vanilės ir cinamomo viskas pernelyg saldu, ir dūminė nata visai negelbsti. Dar šiek tiek saldumo, ir šie kvepalai galėtų atsidurti tame pa
iame beviltiškame garde, kuriame gyvena Thierry Mugler A*Men arba, apsaugok Viešpatie, Paco Rabanne One Million, visų Lietuvos marozų pasirinkimas.
Retai taip būna, kad kvepalų siūlau neliesti ir apeiti iš tolo. Yra pasaulyje tiek puikių kvepalų, kuriuos galima nusipirkti už 230 ar 250 eurų, todėl nereikia nė iš toločiupinėti šio banalaus turginio kokteiliuko, nuo kurio kvepėsite, ly pasipurškę klastote arba influencerių kiaunių pigiuku.
