Kvapas yra iš apgaulingų ir keistų amerikietiškų parfumerijos namų Niujorke (jie akiplėšiškai teigia „Made in NYC“, made in New York City – pagaminta Niujorko mieste, kad žinotumėt, kad ne šiaip sau kur nors Niujorko valstijoje), jie turi tris savo parduotuves (tris Niujorke, vieną – Los Andžele), ir taip pat platina per nišinius pardavėjus – net ir mūsų Lietuvoje, neproporcingai globojamoje parfumerijos Dievų.
Jeigu norite suprasti, koks Lietuva yra turtingas kraštas, pažiūrėkite, kiek rinktinių kvepalų prekių ženklų, skirtų pasaulio išrinktiesiems, galima rasti Vilniuje. Kai pradėjau rašyti apie kvepalus, negalvojau, kad kada nors taip bus.
Parfumerijos namai vadinasi DS & Durga, įkūrėjo tėtis yra iš Čikagos (ne taip, kaip mano) ir jis mėgsta bliuzą, nes su juo užaugo (visai, kaip aš – džiazas ir bliuzas buvo mano namuose nuo vaikystės).
Kvapų pavadinimai – grynai atsilupę: „I Don’t Know What“ („nežinau, kas“), molekulinė formulė, kuri užpumpuoja bet ką, ką jūs jau purškiatės. Arba „Pistachio“, pistacija, kuri visiškai nekvepia jokiomis pistacijomis, ir tik tada jūs suvokiate, kad nežinote, kuo kvepia pistacijos, nes žinote jų skonį, išvaizdą ir spalvą. „Bowmakers“ – smičių gamintojai, kvepalai, stipriai kvepiantys džiūvančiu laku ir dirbtuvėmis (gal patiks tiems, kas pasiilgo senojo ir nebegaminamo Gucci Pour Homme, kuris kvepėjo drožiamais pieštukais).
Šiandien jums pasakoju apie labai radikalų kvapą su pavadinimu, kuris net mane nustebino. „Debaser“ – nuvertintojas, niekintojas, gadintojas. Kodėl? Nes kūrėjui patinka taip pavadinta mažai žinoma daina iš mažai žinomos pankroko (jie patys sako – alternatyvaus roko, bet nežinau, nežinau, aš ginčyčiausi) grupės Pixies. Tokios muzikos galima klausytis tik tada, kai esi piktas paauglys. Net aš nebuvau toks piktas: paauglystėje klausiau Johno Lennono ir Yoko Ono paskutinio albumo „Double Fantasy“, Alan Parsons Project, Blondie, Pink Floyd, Steely Dan ir OMD. Galvokite apie mane, ką tik norite.
O kvapas visiškai kitoks. Kūrėjai kalba apie muziką, plieskiančią iš radijo imtuvo rugpjūčio karštyje, rėkiamą tos pačios grupės Pixies vokalisto. Bet ar tai matyti kvape? Nė velnio.
Kvapas yra nuostabiai subalansuotas, ir labiau tinkamas moterims, nors ir vyrai nebrokuos.
Iš pradžių, po bergamotės gaivos, žalumos ir kriaušių šakelių (taip, kaip ir pomidorų atveju, kriaušėmis labiausiai kvepia būtent šakelės), užliejo irisas, kažkoks mirguliuojantis ir primenantis bijūnus, su saldumu, kuris tuojau išsiskleidžia ir lieka figos, akcentuotos dar ir kokosų pienu, kuris jas daro dar intensyvesnėmis. Dar labiau figiškomis.
Nudžiūva sąmanomis ir lengvu medžiu, kuris pasirūpina, kad kvapas ilgiau liktų gyventi ant jūsų.
Aš dar nemačiau figų kvapo kūrinio, kuris būtų nesėkmingas, ir dar nemačiau tokio, kuris būtų taip išmaniai sudėliotas, kaip šis. Kūrėjas David Seth Moltz (jo žmonos vardas Durga yra parfumerijos namų pavadinimo dalis) išties nieko bendro neturi su Europos parfumerijos tradicija, jam muzika reiškia labiau, negu studijos Prancūzijoje. Nuo kvapo neįmanoma atsiplėšti, jis jus aptepa, kaip figų džemas, ir norėsite purkštis dar. Nes tai ne lipnus saldumas, ne tvanki vanilė, ne, čia toks šiltas bobų vasaros gėris, saulės atokaita, terasa sodyboje ir, žinoma, patys romantiškiausi jausmai.
Tačiau kodėl kvepalai su tokiu piktu pavadinimu yra tokie jaukūs ir šviesūs, kaip mylimos moters apkabinimas?
Prisiminiau, ką sakė amerikiečių komikas Chris Rock. Mums visiems labiausiai patinka ta muzika, kurios mes klausėmės, kai prasidėjo mūsų lytinis gyvenimas (komikas sakė kiek kitaip, bet negaliu padoriame portale atkartoti žodis žodin). Čia ir gali būti atsakymas apie kvepalų kūrėją ir jo psichiką.
Kaip ir įprasta, kadangi čia ne reklama, nerašysiu, kur jų galima nusipirkti. Rasite lengvai ir be vargo patys. Neišpirkite visko, palikite man, nes pirmąjį flakonėlį jau beveik išbaigiau.
