Dainoje buvo jautrios eilutės:
„Tavo miestas prie Baltijos jūros Pasienio zona valiutiniai klubai Tavo naktys tai uostamiesčio purvas Biznis narkotikai smurtas ir k*rvos“
Šiais laikais beveik niekas nežino, kas buvo valiutiniai klubai, valiutinės parduotuvės ir valiutiniai barai.
Prisiminiau šią dainą ne tik todėl, kad man brangi ir svarbi Klaipėda, bet dar ir todėl, kad šiandien kvepalai vėl iš Hugo Boss, vokiško prekės ženklo, Antrojo pasaulinio karo metais pagarsėjusio nacių uniformų gamyba, o paskui reabilituoto ir šiandien stebinančio tokiu parfumerijos asortimentu, kad tik laikykis.
Hugo Boss kvepalų yra dešimtys – tikriausiai Lietuvoje tai dažniausiai randamas kvapas vonios kambariuose, spintelėse ir miegamuosiuose.
Esu rašęs apie kelis jų: vieni yra prie mano mėgstamiausių: „Kaip Užkalnis kvepėjo tada, kai dar mylėjo Lietuvą“. Arba kvepalai Hugo, kurie buvo sukurti tais metais, kai atvykau į Angliją (1995) ir buvo tuštybės, baisios mados ir kvailo vartojimo epochos ženklas, šiandien kvepiantys kaip praeitis, kurią prisimeni, bet nenorėtum („Užkalnis: kvepiu kaip šaunuolis. Aš ir esu šaunuolis“). Hugo Boss buvo padarę kvepalų puikių, yra labai nesėkmingų ir blankių. Bet šiandien papasakosiu apie gerus.
Kvepalai vadinasi Boss The Scent – tai yra, tiesiog „kvapas“, arba „tas kvapas“. Sukurtas prieš devynerius metus, 2015, jo meistrai yra Bruno Jovanovic ir Pascal Gaurin, abu produktyvūs, bet ne patys garsiausi darbštuoliai, prikūrę dešimtis kvapų įvairiems gamintojams.
Kvapas laikomas šiltu ir prieskoniniu, ir kalba apie tai, kad jis interpretuoja originaliuosius, senuosius, pirmuosius Hugo Boss kvepalus („Užkalnis. Norite kvepėti pašalpomis, sovietų nostalgija ir požemine perėja?“), bet tikrai reikia labai, labai daug stengtis, kol užčiuopi tas užuominas. Praeitis gerai paslėpta, kaip lietuvių politikų komunistinė karjera.
Senamadiškumas kvepaluose užkastas giliai, galbūt kvepalų bazės odos aromate, kuris yra tvirtas ir lieka ilgam.
Kvapas prasideda nuo imbiero, citrusų (mandarino ir bergamotės) ir maninkos (tokio afrikietiško vaisiaus), kuris yra dažniausiai aprašomas kaip rūgščios žemuogės ir pasiflorai, aplieti šokoladu (jūs įsivaizduojate? Nes aš tik bandau). Ir dar ten levandos, kad būtų nors truputėlis žiedų. Ir tada jau įsijungia oda ir medis.
Aromatas keistas, net nežinau, ką jis primena: kartu ir saldus, ir prieskoninis ir dar gaivus. Neįprasta saldumo ir vyriškumo kompozicija, man gal primena kokią seną aristokratišką biblioteką, ar kambarį, kur kažkada seniai buvo rūkytas kvapnus pypkės tabakas, su patogiomis, išsėdėtomis odos sofomis.
Kai uodžiate kvepalus, pagalvokite, ką jie jums primena. Bet garsiai nesakykite – tos mintys ir prisiminimai ir yra tai, kas esate jūs iš tikrųjų.
Taigi, šilti ir prieskoniniai. Bus pats tas reikalas žiemą arba žvarbų pavasarį. Jei manote, kad „jau turite Boss kvepalus“, galvokite iš naujo ir pabandykite dar vienus, nes jie tikrai kitokie, ir dar – juose visiškai nėra obuolių, kurie dažniausiai pasitaikydavo naujose kompozicijose.
