Nebuvo sunku sugalvoti antraštę. Kvepalai „Slow Explosions“ (lėti sprogimai), iš super–nišinių parfumerijos namų „Imaginary Authors“ (įsivaizduojami autoriai), kurie visi yra iš vieno kūrėjo, Josh Meyer, iš Portlendo, Oregono valstijoje.
Oregonas man yra viena mylimiausių vietų Amerikoje, ir pakrantės kurortas Cannon Beach, kuris yra lyg Nida, paturbinta steroidais. Tame mieste yra vienas mažas pašto skyrius, ir net dvi aitvarų parduotuvės.
Apie „Imaginary Authors“, kvepalų seriją, kuri remiasi literatūros kūriniais, bet ne tikrais, o išgalvotais (o kūriniai parašyti išgalvotų autorių), aš jau rašiau: „Širdgėlos iškyšulys“ buvo apie JAV vakarų pakrantės šiaurę: „Užkalnis užuodė širdgėlos kvapą ir liko šoke“.
Dar rašiau apie „Every Storm A Serenade“ (kiekviena audra, kaip serenada) iš šios serijos – ten viskas apie medinius dalykus.
Šiandien – kažkas visiškai skirtingo. Kvepalai ir vyrams, ir moterims, kurių pagrindinis kvapas yra rožė. „Sakyk rožė“, yra vaikiškas juokas, kurio kitas elementas yra „sakyk tulpė“, ir ten visaip surimuoti dalykai.
Vyrai paprastai bijo rožių kvapo (išskyrus arabų šalis, kur jie nebijo nei rožių, nei nieko). Maža to, vyrai šiaip vengia rožių: aš pastebėjau, kad, komponuodamas puokštes, kai perku jas kam nors, tos puokštės apsieina be rožių, nes man jos kažkokios gal banalios, o gal pernelyg susijusios su saldainių dėžių dizainu mano vaikystėje.
Čia rožė dominuoja legendoje, kur pasakojama apie įsivaizduojamą moterį Gwen K. Vroomen iš Amerikos, kuri metė neįdomų darbą ir išvyko į Keralą Indijoje, ir ten buvo atgaivinta nuotykių, spalvų ir kvapų, ir naktinių kelionių mopedu. Puikus stereotipas apie amerikiečius, kurie ieško savęs atsilikusiose šalyse – o tų šalių gyventojai labiausiai už viską nori persikelti į Ameriką.
Kvape dominuoja rožė, bet ne taip, kaip garsiame ir labai populiariame prancūzų supermeistro Dominique Ropion darbe „Portrait of a Lady“, gerai žinomame ir Lietuvoje („Užkalnis: jei per Valentino dieną baiminatės būti vieni, be reikalo – būsite vieni ir visas kitas dienas“). „Portrait of a Lady“ prabangi turkiška rožė yra įvyniota į smilkalus, o „Slow Explosions“ yra apie prieskonius ir pietų Indiją.
Šafranas, obuoliai, benzoino derva, ir dar oda. Ir viena sudėtinė dalis, kuri įrašyta kaip „Arpora naktinis turgus“ – tokio kvapo formulės nėra, tai autoriaus sugalvotas įspūdis apie tai, kuo gali kvepėti naktinis turgus Goa, Arporoje. Kodėl naktinis turgus? Nes dieną per karšta po turgų vaikščioti. Tai prieskoniai, medžio dirbiniai, kvepalai, aliejai. Man tai primena mažą niekniekių parduotuvę kur nors Delyje arba Agroje, kur visokios medinės dėžutės, papuošalai, kažkokios statulėlės.
Įspūdis gilus, stiprus, lyg dopamino dozė smegenyse. Lyg lėtai detonuojantis ir besiplečiantis jausmas.
Čia ir paaiškinimas šių kvepalų pavadinimui: kartais jausmas kyla staigiai, o kartais visa galia išsitempia laike ir erdvėje, kaip lėtas sprogimas, kurį stebi priblokštas, lyg tuos nufilmuotus ir labai lėtai rodomus sprogimus, kai ne tik objektas, bet visa erdvė aplink jį pasikeičia, persidažo ir viskas pasidaro kitaip.
Bet čia yra visa sprogimų serija, lyg sprogimas, kuris apkurtina ir apakina, o paskui supranti, kad čia viskas tik prasideda.
Žinoma, lėti sprogimai yra metafora: tai yra vienas iš variantų, kaip žmonės bando aprašyti meilę.
Todėl šie kvepalai yra apie tą lėtą, bet nesulaikomą, meilės sprogimą.
