Ką lankytojai jame gali išvysti, kuo unikali renginio vieta ir kaip šiandien kinta mada bei jos žiūrovas? Apie tai „Inkagency“ atsiųstame interviu pasakoja pati A. Kuzmickaitė.
– Parodą atidarėte rugsėjo pabaigoje, ji jau sutraukė būrį žiūrovų, yra noriai lankoma. Kodėl savo kūrybą nusprendėte pristatyti tokioje erdvėje?
– Ši mano paroda nėra pirmoji – pernai pristačiau didelę savo retrospektyvią Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Po jos sulaukiau kvietimo kūrinius atvežti į Kauno „Akropolį“. Buvo smagu, nes prieš tai čia mačiau kelias parodas, skirtas mados dizainui. Labai patiko, kad organizatoriai skiria ypatingą dėmesį pasiruošimui. Atsakingai žiūri į parodos rengimą, jiems svarbi estetika. Todėl pagalvojau, kad šioje erdvėje noriu būti ir aš. Kai parodą atidarėme, pamačiau, kaip šauniai viskas išsipildė.
– Vadinasi, vizijos sutapo. O kokį matymą turi parodų lankytojai, aplankantys jas viešose erdvėse? Kokie tokių renginių privalumai?
– Jų labai daug. Aukšto lygio parodos, vykstančios viešose erdvėse, yra kitokios. Jos turi begalę privalumų, o ypač – šiais laikais. Šiandien prekybos centro erdvės suvokimas labai platus: žmonės čia susitinka, bendrauja, vakarieniauja, leidžia laisvalaikį. Tai ir populiari jaunimo susitikimų vieta. Šis erdvės suvokimo pokytis kuria pridėtinę vertę didelę ir kartais užtenka nedidelio arba didelio meno kūrinio, kurį čia gali pamatyti ir jis tave įkvėps, pakylės. Todėl kasdienybė tampa pastebimai vertingesnė. Man atrodo, ją praturtinti yra labai svarbu, nes, iš tikro, prekybos centro erdvė gali suteikti daug įvairiausių patirčių, kartu ir meninių.
– Taip ir meno sklaida didėja?
– Žinoma. Manau, kad kuo didesnė meno sklaida, tuo yra geriau. Aišku, reikia žiūrėti realistiškai – juk ne visada žiūrovui pavyksta atvykti į galeriją, aplankyti išskirtinę parodą. Todėl menas kartais gali ateiti arčiau žmogaus. Svarbu tik, kad šis priėjimas būtų kokybiškas, atliktas dėmesingai, parodant patį kūrinį taip, kaip jam yra geriausia, kad niekas nenukentėtų. Kita vertus, galerijose dirbama su kuratoriais, čia kitoks konceptualus pateikimas, specifika. O kasdienėse erdvėse – mažiau teorinio konteksto, daugiau įtakos turi pačio kūrinio stiprumas. Jei jis aukštos kokybės, pavojaus nėra. Tuo metu visiems lankytojams ir žiūrovams – tik malonumas susidurti su kūrybiniais objektais galbūt tam neskirtose ar netikėtose erdvėse.
– Tokia filosofija pastebima ne pirmą kartą – rugsėjį vykusioje Londono mados savaitėje savo naujausią pavasario/vasaros 2023 kolekciją pristatė originaliu trumpametražio filmo formatu. Kodėl nusprendėte rinktis šį sprendimą?
– Taip, mano kolekcijos pristatymas Londono mados savaitėje vyko virtualiai. Tai buvo trumpas jos kūrybinę idėją pristatantis filmukas. Toks pristatymas užsienyje – geras variantas, nes galima pasiekti ir svetur esančią auditoriją, ir parodą stebėti Lietuvoje. Ši tendencija išpopuliarėjo per karantiną, kai viskas vyko nuotoliniu būdu. Taip pat tam įtakos turi ir biudžetas, nes gyvas renginys kainuoja brangiau. Todėl virtualus kolekcijos pristatymo būdas leidžia ir pasauliniu mastu mažesniems prekės ženklams, kaip mano, pristatyti savo kūrybą vienoje iš pagrindinių mados savaičių. O tai išties yra labai svarbu. Žinoma, man labiausiai patinka daryti gyvus pristatymus, nes jie turi daugiau energetikos. Apie tai kalba visas mados pasaulis. Kūrėjai ir žiūrovai yra pasiilgę gyvų renginių, nori susitikti, pasipuošti, pabendrauti vieni su kitais akis į akį. To išsiilgau ir aš, todėl lapkričio 17-ąją organizuoju savo kolekcijos pristatymą Lietuvoje. Bus puiki proga vėl visiems pasimatyti.
– Minėjote, kad pastaruoju metu mados pasaulis stipriai keitėsi. Kokius virsmus jis patyrė?
– Pastarieji keleri metai buvo kupini didelių iššūkių. Juos patyrė visas pasaulis, kartu – ir mados. Ir dabartinis laikotarpis vis dar yra pilnas išbandymų. Visas kontekstas stipriai pasikeitęs, mados pasaulis turi prie jo prisitaikyti, o ypač, kai paraleliai egzistuoja ir virtuali realybė, kurią taip pat galima panaudoti kolekcijų pristatymams. Pasidalinsiu nesena patirtimi. Prieš mėnesį bendradarbiavau su kompiuterinių žaidimų kūrėjais ir savo kolekciją pristačiau virtualiu formatu – kompiuteriniame žaidime. Man įdomu išbandyti naujoves. Kaip kūrėja noriai dalyvauju tokiuose eksperimentuose. Prisitaikau, adaptuoju savo kūrybą. Manau, jog mada turi neatsilikti nuo naujausių tendencijų.
– O kaip žiūrite į mados skaitmeninimą, apie kurį viešoje erdvėje kalbama vis daugiau?
– Tikra tiesa – apie mados skaitmeninimą dabar kalbama labai daug. Šie procesai itin sparčiai vyksta. Paraleliai, šalia realių drabužių, jau egzistuoja virtualūs rūbai. Tačiau sunku vertinti, kaip viskas keisis, tai – gana naujas reiškinys. Kol kas virtualūs drabužiai ir skaitmeninė mada egzistuoja tik elektroninėje erdvėje, realybėje žmonėms vis dar reikia ir tikrų drabužių. Galbūt ateityje šis pokytis vyks sparčiau. Visgi žmonės dabar dar labiau nori to tikro ir kokybiško gaminio, nėra pasiruošę jo atsisakyti.
– Jus šis noras ir įkvepia kurti, toliau vystyti idėjas, plazdenti legendinius drugelius?
– Taip, drugeliai šiuo metu skraido po visą Kauno „Akropolio“ erdvę (šypsosi). Savo parodoje norėjau parodyti bene efektingiausius visos mano kūrybos modelius – po vieną ar kelis iš daugiau nei 15 kolekcijų. Tai, iš vienos pusės, yra visos asmeninės kūrybos nedidelė retrospektyva. Iš kitos – žvilgsnis į modelių ekspresiją, išskirtines formas. Dalis jų pasiūta iš netradicinių audinių, galima rasti įvairių kasdienybėje atpažįstamų objektų interpretacijų. Todėl žiūrovų laukia įdomi patirtis, pažintis su mano kūryba. Žinoma, didelę dalį jos užima drugeliai, kurie yra turbūt labiausiai atpažįstami. Tačiau, man atrodo, pamatyti tokio tipo objektus kitokioje – naujoje, neįprastoje – erdvėje turėtų būti įdomu, nekasdieniška. Galbūt ši paroda įkvėps pokyčiams ar tiesiog pakels nuotaiką. To ir palinkėčiau.
