Gavusi puikų mados išsilavinimą Paryžiuje, stažavusis žinomuose mados namuose Europoje ir JAV, ji grįžo į gimtąjį Taliną, kaip pati sako, iš praktiškumo. Įkurti savo ženklą namie, Estijoje, pasirodo, yra kur kas lengviau ir pigiau nei Paryžiuje, kuriame vis dėlto norėtų netrukus apsigyventi. Be to, jai patinka ramesni didmiesčiai, kuriose galėtų rasti ramybės užuovėją, tad apie jokį Niujorką ar kitą beprotišką megapolį negali būti jokios kalbos! Bet apie viską iš eilės.
Äli, Jūsų kuriamų drabužių stilius – paprastas, minimalistinis, švarus, tačiau tuo pat metu lengvai atpažįstamas, turintis individualumo ir jėgos. Kaip atradote tokią estetiką? Kas Jūsų kūrybiniam vystymuisi iki šiol darė ir daro didžiausią įtaką?
Nuo seno buvau minimalistinės, grynos estetikos gerbėja. Sunku pasakyti, kaip pradėjau mėgti tokį stilių. Tiesiog mano akis labai natūraliai jį priima ir džiaugiasi. Tokia stilistika man paprasta ir graži. Esu labai dėkinga savo profesoriams iš Studio Bercot dizaino mokyklos Paryžiuje, nes būtent jie daugiausiai prisidėjo prie mano kaip minimalistinės estetikos kūrėjos augimo ir savęs išgryninimo. Jie padėjo man suvokti, kiek begalinių galimybių savyje slepia šis, atrodo, paprastas stilius.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos madoje dominuoja minimalistinė stilistika, jai būdingi paprasti drabužių kirpimai, per dideli siluetai, plati tamsių spalvų paletė, nors dažnai prasiveržia ir gryniausia balta spalva. Ar įtariate, iš kur ši tendencija? Ar tai dėl mūsų šiaurietiško temperamento, atšiauresnio klimato, o gal dėl mūsų sudėtingos istorijos?
Manau, kad visų šaknų reikėtų ieškoti mūsų kuklioje prigimtyje. Tikiu, kad Baltijos šalių sudėtinga istorija suvaidino ne paskutinį vaidmenį formuojant šį kuklumą ir uždarumą.
Lietuvoje nežinome daug apie šiuolaikinę Estijos madą. Papasakokite, kokios mados galima tikėtis nuvykus į Taliną.
Be abejo, Estijos mada nukentėjo nuo sovietinės santvarkos. Ilgus metus bet kokia režimui netarnavusi ir jo neliaupsinusi saviraiškos forma buvo persekiojama. Žmonės buvo kuklūs ir atrodė labai panašūs vienas į kitą. Todėl vietos mada stipriai atsiliko nuo globalių procesų. Šiuolaikinėje estiškoje madoje negalėčiau išskirti kokių nors ryškių stilistinių krypčių. Joje yra visko – akivaizdus margas ir detalių gausus slaviškas palikimas, juntama ir kuklesnės skandinaviškos stilistikos įtaka.
Tinklaraščio virtualioje galerijoje pristatote tiek dabartinę, 2017 m. pavasario-vasaros, tiek būsimąją 2017-18 m. rudens-žiemos kolekcijas. Papasakokite daugiau apie savo pastaruosius darbus.
2017 m. pavasario-vasaros kolekcijoje siekiau sukurti elegantiškos estetikos rūbus, kuriuose būtų tiek moterų, tiek vyrų garderobo elementų. Tai patogūs kasdienai skirti drabužiai, paįvairinti modernumu alsuojančiomis detalėmis. Šiuose rūbuose norėjau sujungti šiaurietiškai minimalistinius siluetus ir darbinėms uniformoms būdingus elementus. Tuo tarpu penktoji „August“ kolekcija, skirta ateinančiam rudens-žiemos sezonui, kupina oversized, t.y. neprigludusių siluetų ir formų, stipriai juntama ir devintojo dešimtmečio stilistinė įtaka. Norėjau sukurti kolekciją moterims, kurios vertina patogią kasdienę, laikui nepavaldžią klasiką. Be to, naudojau nemažai devintajam dešimtmečiui būdingų audinių – pavyzdžiui, veliūro, kuris padėjo sukurti ne tokios formalios, daugiau sportiškos stilistikos modelius.
Jūsų pačios istorija – įspūdinga: esate teisininkė, nutarusi siekti svajonės ir tapti mados dizainere. Turint galvoje, kad mados pramonė dažnai būna labai nelengva, o kartais – ir negailestinga, ar kada nors gailėjotės tokio savo pasirinkimo? Atvirai – su kokiais iššūkiais susiduria mados dizaineriai?
Nepaisant kartas nuo karto pasitaikančių sunkių situacijų, niekada nesigailėjau nuėjusi tuo keliu, kuriuo nuėjau. Buvimas mados dizaineriu – mielas užsiėmimas. O štai vadovavimas savo mados prekių ženklui yra pilnas iššūkių, ašarų ir prakaito. Pagrindinis iššūkis – teisingas pinigų srautų suvaldymas. Jeigu nėra pakankamai pinigų, nebus ir kitos kolekcijos. Kaip dizainerė privalau būti arčiau realybės, stebėti kas parduodama, o kas – ne, įsiklausyti į tai, ką sako klientai, mokytis iš klaidų, su kiekviena kolekcija tobulinti savo modelius, detales, audinių pasirinkimus.
Studijavote puikiai žinomoje mados mokykloje – Studio Bercot Paryžiuje, stažavotės dizainerio Nicolas Andreas Taralis mados namuose Paryžiuje ir prekių ženklo „Maison Martin Margiela” būstinėje Niujorke. Įvardinkite kelis reikšmingiausius dalykus, kurių išmokote kiekvienoje iš išvardintų vietų.
Studijos Paryžiuje išties atvėrė akis. Tie treji metai suformavo mane kaip drabužių dizainerę. Ten išmokau žaisti su minimalistine estetika, tyrinėti jos ribas, tačiau niekada neperžengti jos grynumo ir paprasto grožio. Patirtys abiejuose mados namuose taip pat buvo be galo reikšmingos. Prieš tai tiesiog jaučiau aistrą gražiems rūbams, ir tai buvo viskas. Negalėjau įsivaizduoti, kiek reikia įdėti darbo, kad gimtų kolekcija – nuo pradinės idėjos iki paskutinių dygsnių. Ilgos darbo valandos studijoje, prakaitas ir ašaros neatbaidė mano entuziazmo galiausiai imtis savo prekių ženklo. Grįžimas į Estiją po visų studijų ir patirčių didžiuosiuose mados namuose buvo planuotas. Tiesiog norėjau gauti patirties ir pamatyti savo akimis, į ką gi veliuosi.
Kas motyvavo grįžti į Estija ir pradėti savo prekių ženklą? Kur matote ženklą „August“ po penkerių metų?
Sprendimas savo prekių ženklą kurti Estijoje buvo praktiškas. Čia turėjau visą reikalingą pažinčių tinklą, be to, verslo steigimas Estijoje išties labai nesudėtingas procesas. Gamybos kaštai čia nepalyginamai mažesni nei Prancūzijoje. Kita vertus, su Paryžiumi mane iki šiol sieja tamprūs ryšiai, ir artimiausiu metu matau save ten gyvenančią ir kuriančią. Po gimtojo Talino Paryžius yra mano antras mėgstamiausias miestas ir mano antrieji namai.
Duokite patarimą kūrybingiems jauniems žmonėms – kaip sukurti tokią sėkmės istoriją, kurią pavyko sukurti Jums? Jūsų manymu, kokie yra pagrindiniai dalykai, kuriuos būtina padaryti tam, kad taptumei sėkmingu drabužių dizaine arba bet kurioje kitoje srityje?
Turėkite stiprią viziją ir likite stiprūs. Kelyje tikrai bus trukdžių, kurie galbūt privers jus rimtai susimąstyti, ar nevertėtų visko mesti ir susirasti samdomo darbo – tokio, kurį dirba visi normalūs žmonės. Tačiau turite tikėti tuo, ką darote. Taip pat svarbu aplink save suburti stiprią komandą iš žmonių, kurie supranta šį verslą ir žino apie visus iššūkius, kurie galimi kelyje. Be to, šie žmonės turėtų tikėti jūsų prekių ženklo potencialu ne ką mažiau, nei tikite jūs.
„Bomberis“ – tai tinklaraštis apie didelius miestus, jų gyventojus, jų stilių ir gyvenimo būdo pasirinkimus. Kas Jums yra didmiestis? Gyvenote net keliuose didžiausiuose pasaulio miestuose – kaip jautėtės?
Man patinka universalumas. Galiu mėgautis didelio miesto siūlomu gyvenimu, bet man taip pat svarbu rasti ramybę ir pabūti su savimi. Gyvenau ir Niujorke, ir Paryžiuje. Turiu pripažinti, kad jie labai skirtingi. Paryžius, nors ir yra didmiestis, yra ramesnis, jo tempas ne toks spartus kaip Niujorko. Savo ruožtu Niujorkas yra puikus, bet niekaip nematyčiau savęs ten gyvenančios. Jo energija yra vibruojanti, tiesiog beprotiška, o aš esu jautrus žmogus. Žinau, kad per didelis tempas ir didžiulės minios žmonių galiausiai paveiktų mane ne pačiu geriausiu būdu.
Kaip formuojasi Jūsų pačios stilius? Ar dėvite tik pačios kurtus drabužius? Kokiems daiktams atiduodate pirmenybę ir ką tai komunikuoja apie Jus pačią?
Man pasisekė – dažniausiai dėviu savo pačios kurtus drabužius. Vengiu greitosios mados, renkuosi turėti mažiau, bet kokybiškiau. Aukšta kokybė kainuoja, bet aš nesu prieš išleisti pinigus daiktams, kurie turi istoriją ir kurių kokybė tokia gera, kad juos sunku nunešioti. Mano garderobe daug drabužių, kurie priskiriami amžinosios klasikos, timeless kategorijai. Jie nesensta. Nesivaikau madų, mėgstu elegantiškus ir minimalistinius sprendimus, kiek nestandartinius kirpimus ir konstrukcijas, natūralius audinius. Natūralu, kad visa tai įkūnija ir mano prekių ženklas „August“.
