Išsipildžiusi vaikystės svajonė
Žaisti šachmatais V. Čmilytė-Nielsen pradėjo dar ankstyvoje vaikystėje, būdama šešerių, o pirmu treneriu tapo jos tėvas. Taip pat sportininkė užsimena, kad pradžioje savo įgūdžius lavino žaisdama ir šachmatais, ir šaškėmis, tačiau vėliau šiuos du giminingus žaidimus atskyrė ir pasirinko šachmatininkės karjerą.
„Vos po metų intensyvių treniruočių, būdama septynerių metų amžiaus, tapau Lietuvos šachmatų mergaičių čempione savo amžiaus grupėje. O sulaukusi 10-ies laimėjau pirmą tarptautinį titulą ir tapau Europos mergaičių čempione. Jau tuomet buvo aišku, kad šachmatai yra mano kelias. Svajojau tapti profesionalia šachmatininke ir ta svajonė išsipildė“, – šypsenos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip ryškiausius savo karjeros pasiekimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje ji įvardijo iškovotą auksą pasaulio čempionate mergaičių (iki 12 metų) grupėje, bronzos medalius kituose pasaulinio lygio čempionatuose ir net tris kartus pelnytą Europos moterų vicečempionės vardą.
„Atrodė, kad čempionės titulas niekada taip ir nebus iškovotas, tačiau 2011 metais man pavyko tapti Europos moterų čempione. Tai yra didžiausia mano pergalė“, – pridūrė šachmatininkė.
Šiuolaikinis šachmatininkas – koks jis?
Nors stebint iš šalies šachmatininkai daugeliui atrodo kaip itin rimtos, santūrios, galbūt netgi humoro jausmo stokojančios asmenybės, V. Čmilytės-Nielsen nuomone, toks įvaizdis dažnai yra klaidinantis.
„Šiame žaidime turi būti kantrus, pasižymėti ištverme, gebėjimu susikaupti, tačiau kartu šachmatininkai yra labai skirtingi kaip asmenybės. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie labai mėgsta bendrauti, jiems sunkiai sekasi nusėdėti vienoje vietoje ilgų partijų metu, tačiau tai jokiais būdais netrukdo žaisti“, – sakė ji. Interviu su šachmatininke galite pamatyti jau šį šeštadienį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje 9.30 val. TV6 eteryje.
Taip pat V. Čmilytė-Nielsen pastebi tendenciją, jog šiuolaikinių šachmatininkų amžius pastebimai jaunėja, todėl šis sportas neturėtų būti siejamas vien su vyresniosios kartos sportininkais.
„Tai yra jaunimo žaidimas, kadangi šiais laikais 12-13 metų amžiaus žaidėjai jau rodo didelį meistriškumą ir tampa didmeistriais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jie negali tarpusavyje konkuruoti su vyresnio amžiaus žaidėjais. Tame ir yra didžiausias šachmatų žavesys, jog prie šachmatų lentos gali susitikti kelios kartos“, – šypsojosi V. Čmilytė-Nielsen.
Be pralaimėjimų nebus ir pergalių
Kalbėdama apie šachmatų naudą jaunam žmogui V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, jog šis intelektualus sportas padeda išmokti atkaklumo, gebėjimo sukoncentruoti dėmesį, ugdo kantrybę. Dar daugiau – jaunas žmogus išmoksta garbingai kovoti pagal taisykles kartu lavindamas kritinį mąstymą bei vaizduotę.
„Šachmatai gali išmokyti ne tik laimėti, bet ir garbingai pralaimėti, nes be pralaimėjimų nebus ir pergalių“, – pabrėžė didmeistrė.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
