„Prisipažinsiu, kad tokių puikių rezultatų aš nesitikėjau. Tai – tiesiog fantastinis pasiekimas, ypač turint omenyje tai, kokią pertrauką profesionaliame sporte buvo padariusi Rūta“, – neslepia G. Sokolovas, su kuriuo pokalbiui trečiadienio vakarą prisėdome radę kiek ramesnį pastaruoju metu ypač šurmulingos „Marina Messe“ arenos kampelį.
Daugiau nei 20-metį JAV, Kolorado Springse gyvenantis ir dirbantis sporto mokslininkas į Japoniją atvyko kaip tęstinio Tarptautinės plaukimo asociacijos (World Aquatics) projekto vykdytojas, bet labai įdėmiai seka ir gimtosios Lietuvos plaukikų pasirodymus, pasikeičia mintimis su mūsų šalies delegacijos atstovais.
Gyvendamas JAV G. Sokolovas daug savo karjeros metų padėjo ryškiausiems JAV plaukikams ir amerikiečių rinktinei, tačiau dažnai konsultuoja ir lietuvius. Jis asmeniškai sekė ir ryškiausios šių dienų Lietuvos sporto herojės R. Meilutytės karjerą, jos pakilimus ir nuopuolius. Apie jų priežastis plaukimo ekspertas kalba drąsiai ir užtikrintai.
„Tada jos technika buvo tiesiog siaubinga“, – papurto galvą G. Sokolovas, prisiminęs, kaip 2018-aisiais Kolorado Springse asmeniškai testavo R. Meilutytę, netrukus nusprendusią paskelbti apie karjeros pabaigą.
„O dabar vaizdas – visiškai kitoks, ką parodo ir rezultatai“, – šypteli mokslininkas, R. Meilutytę vėl periodiškai pradėjęs testuoti netrukus po to, kai 2021-ųjų pabaigoje ji nusprendė sugrįžti į profesionalų plaukimą.
Šių metų liepos 25-osios vakarą Fukuokoje 100 m krūtine plaukimo rungties finale R. Meilutytė atstumą įveikė per 1 min. 04,62 sek. ir iškovojo aukso medalį. Greičiau plaukusi ji buvo tik prieš dešimtmetį Barselonoje, kai taip pat pasidabino šios distancijos auksu ir pasiekė pasaulio rekordą.
Apie R. Meilutytės fenomeną ir dar tikrai neišsemtą potencialą, kintančius jos plaukimo niuansus, Dano Rapšio problemas ir kitas plaukimo aktualijas – išsamiame „Delfi“ interviu su G. Sokolovu.
– Kokie jūsų įspūdžiai po 100 m moterų plaukimo krūtine finalo? Ar esate kada nors girdėjęs apie panašų atvejį, kai plaukikė ar plaukikas staiga ima demonstruoti beveik pačius geriausius savo rezultatus po dešimtmečio pertraukos?
– Tokių analogų istorijoje turbūt nelabai ir yra. Aišku, kad Rūta – unikali sportininkė, turinti labai daug jėgos. Man pačiam su ja teko nemažai dirbti, keisti jos plaukimo techniką. Ir ją Rūta įvaldė labai neblogai, nors pati tai vis dar vadina miksu tarp senos ir naujos technikos.
Taip, visada yra kažkoks miksas, yra seni įgūdžiai, atsiranda ir nauji. Kartu su ja dirbome ir ties startais, ir ties posūkiais, dar ir dabar yra ką taisyti. Tačiau tuo pačiu pasakysiu, kad šiuo metu Rūtos plaukimo technika žymiai geresnė, nei kad buvo 2014 ar 2016 metais.
Atsimenu, kad 2018-aisiais ji netgi buvo atvykusi pas mane į Kolorado Springsą – visai prieš pasitraukdama iš sporto. Tuomet pasižiūrėjau ir įvertinau jos techniką – ji buvo siaubinga. Akivaizdu, kad buvęs treneris technikos praktiškai nežiūrėjo – gal minimaliai, bet abejoju, kad jis tą techniką būtų supratęs.
– Kaip suprantu, turite omenyje britą Johną Ruddą, dabar dirbantį Airijos plaukimo rinktinėje. Bet juk 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse auksą Rūta laimėjo treniruojama būtent jo.
– Taip, bet tada buvo visiškai kita situacija. Tada Rūta dar buvo labai jauna, turėjo gerą aerobinį darbingumą, tuo metu net ir jos technika buvo palyginti gera. Bet vėliau pradėta dirbti su jėga, o kuo daugiau tai daroma, tuo labiau sportininkas pradeda „draskyti“ vandenį.
Jėgos turi daug, bet nesugeba patraukti savęs į priekį – „drasko“ vandenį, todėl nieko nepavyksta. O brasas (tarp sportininkų vis dar dažnai pavartojamas plaukimo krūtine pavadinimas, – red.past.) – labai jautrus technikai. Jeigu nedirba ties technika, jos netaiso ir ilgai nesitestuoja, brasistai ima ir „nusiplaukia“.
– Kada jūs pats paskutinį kartą dirbote su Rūta?
– Praėjusių metų lapkričio mėnesį. Vėliau ji iškeliavo atostogauti, o dar po kurio laiko Melburne pagerino pasaulio 50 m plaukimo krūtine rekordą. Aišku, labai džiaugėmės, bet ten buvo trumpasis 25 metrų baseinas. O čia – ilgas baseinas, todėl dabar ji visus tikrai labai nustebino.
Viena iš gerų rezultatų priežasčių, kiek padažnėjusios treniruotės – kaip tik apie tai kalbėjau su nauju jos treneriu Tadu Duškinu. Jis viską daro protingai – nors didelės patirties dar neturi, po truputį įsidirbs ir galutinai supras, ko Rūtai reikia. Nors ji ir pati tikrai daug žino, ko jai reikia.
Iš esmės mes jau seniai norėjome, kad ji pradėtų treniruotis kiek daugiau. Nes prieš tai ji turėdavo vieną treniruotę per dieną – maždaug 4-5 kartus per savaitę. Ir pagerino pasaulio rekordą! Tai kažkokia fantastika, niekas netikėjo. Kiek kalbėjau su užsienio treneriais, amerikiečiais, niekas netikėjo, kad tai įmanoma, purtė galvas.
O dabar tų treniruočių šiek tiek padaugėjo, tačiau reikėtų ir dar daugiau. Rūta – stipri fiziškai, dabar svarbiausia, kad nesugadintų tos technikos, kurią jau turi ir reguliariai eitų į baseiną. Tada ji plauks, plauks ir galų gale pagerins pasaulio 100 metrų krūtine rekordą.
– Kaip eiliniam sporto entuziastui paaiškinti, kuo ta technika tokia svarbi ir ypatinga?
– Plaukimo krūtine technika – labai jautri. Kaip jau minėjau, kai Rūtą testavau 2018-aisiais, ji rankomis „draskė“ vandenį į šalis, visa jėga traukė. O į šalis jo traukti nereikia – reikia stumti vandenį link pėdų. Vietoje to, kad „draskytum“ į šalis, į priekį reikia traukti save.
Ir dažnai sportininkai, kurie dirba daug ir intensyviai, tai pamiršta – pamažu ima tolti nuo technikos. Atrodo, pluša labai daug, bet... Kai Rūta treniravosi su Ruddu, rezultatų ilgainiui nebebuvo. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finale atstumą jį įveikė vos per 1 min. 07,32 sek.
Jau vėliau, kai 2021-aisiais sugrįžo į sportą ir po truputuką ėmė treniruotis su Tado Duškino mama – galima sakyti, plaukiojo savo malonumui – ji nusprendė sudalyvauti Lietuvos čempionate. Rezultatai 50 metrų distancijoje buvo labai geri, ir tada mes pradėjome taisyti tą techniką.
Federacija paprašė manęs kartu padirbėti, gal 4-5 kartus per metus ją testavau. Gerinom, gerinom tą techniką ir dabar ji atrodo tikrai solidžiai. Aišku, ne vien technika – kaip ir minėjau, ji pradėjo daugiau plaukioti, o tai irgi svarbu. Gerą rezultatą lėmė treniruotės ir technika.
– Jau čia Japonijoje pati Rūta ne kartą užsiminė, kad įtakos puikiems rezultatams turi puiki jos nuotaika, gera psichologinė savijauta. Kiek įtakos sportininko rezultatams daro jo galva – mintys, nusiteikimas?
– Turi būti technika, bet galva lemia motyvaciją treniruotėse. Ir jeigu ji psichologiškai jaučiasi geriau, automatiškai ir treniruojasi daugiau. Jeigu dirbs su malonumu, išsikraus, geresni bus ir rezultatai. Gal ir ne visiškai tiesiogiai, bet galva turi įtakos tam, kad sportininkas galėtų daugiau. Kad galėtų susikaupti treniruotėse, su malonumu priimtų krūvius, į treniruotę ateitų ne tik vieną kartą dienoje, bet ir po kelis kartus. Ir tai viskas – rezultatai ims augti.
