Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik pusantrų metų, o didžiųjų tarptautinių sporto federacijų ryžtas varžybas vykdyti be rusų ir baltarusių atletų pamažu blėsta.
Kuo įtampos kupinu metu gali baigtis Ukrainos ir Rusijos sportininkų akistatos, visas pasaulis išgirdo po praėjusią savaitę pasaulio fechtavimo čempionate kilusio skandalo. O kas laukia vandens sporto šakų varžybų, į kurias rusai iki karo siųsdavo gausias ir pajėgių sportininkų nestokojančias pajėgas?
Japonijoje sekmadienį pasibaigusio pasaulio vandens sporto šakų čempionato – plaukimas buvo viena iš dedamųjų šio renginio dalių – metu vyko ir Tarptautinės vandens sporto federacijos („World Aquatics“) kongresas.
Jo metu naujai 8 metų kadencijai prezidentu buvo perrinktas 63-ejų Husainas Al-Musallamas iš Kuveito, aptarti kiti aktualūs klausimai. Manyta, kad bus paliesta ir rusų bei baltarusių dalyvavimo Paryžiaus olimpiadoje tema, tačiau ją „World Aquatics” vadovybė nusprendė apeiti ir galutinį sprendimą atidėjo iki 2024-ųjų vasario, kai Dohoje vėl bus rengiamas analogiškas čempionatas ir posėdžiaus aukščiausi organizacijos funkcionieriai.
Tarp kongreso Japonijoje dalyvių iš lūpų į lūpas buvo perduodama tik viena žinutė – „World Aquatics” vadovų kabinetuose taip pat vis garsiau girdimas raginimas rusus ir baltarusius Paryžiuje priimti kaip neutralius atletus. Tiesa, su tam tikra išimtimi – neva startuoti jie galėtų tik individualiose rungtyse, į Prancūziją greičiausiai nesiųstų savo sinchroninio plaukimo duetų ir komandų, nedalyvautų plaukimo estafetėse.
Kongrese dalyvavęs Lietuvos plaukimo asociacijos („LTU Aquatics“) prezidentas Saulius Binevičius šiuo klausimu turi kategorišką nuomonę.
„Matome, kas vyksta, kai rusus įsileido fechtavimas, tenisas, kitos sporto šakos. Prasideda provokavimai ir kiti panašūs dalykai. Baisu. Mes esame prieš tokius variantus – nereikia čia taikyti jokių išimčių ir neutralių vėliavų“, – Fukuokoje bendraudamas su „Delfi tikino jis.
Prie tokios pozicijos linksta ir likusi Europa, tačiau neaišku, ar Senojo žemyno balsas neliks tik šauksmu tyruose ir nebus užgožtas gausesnio kitų pasaulio žemynų atstovų rankų miško. Juk „World Aquatics” kongresas – tai visų pasaulio šalių federacijų (daugiau nei 210 valstybių) vadovų susirinkimas, į kurį atvyksta net ir visiškai kitaip mąstantys asmenys iš Afrikos ar Pietų Amerikos.
„Visas „World Aquatics“ kongresas dėl šio klausimo nebalsuos, – pažymėjo S. Binevičius. – Tai bus nuspręsta atskirame, kur kas mažesniame ratelyje, „World Aquatics“ Valdybos (angl. Bureau, – red. past.) posėdyje. Bet aišku, kad turime šia tema kalbėti kuo daugiau, Afrikos ir kitų šalių atstovams privalome išaiškinti, kodėl reikalingas toks sprendimas. Nes pasaulyje vyksta ne vienas karas ar karinis konfliktas, ir jie klausia – o kodėl turėtumėme suspenduoti būtent tos, o ne kitos šalies atletus? Per šį laiką turime įrodyti „World Aquatics“ Valdybai, kodėl reikia laikytis mūsų pozicijos.“
Pagal organizacijos įstatus „World Aquatics“ Valdybą sudaro 40 asmenų, iš kurių 22 – atskirų žemynų delegatai (po 5 – Afrikos, Amerikos, Azijos ir Europos, 2 – Okeanijos). „World Aquatics“ Vykdomajame komitete yra 16 asmenų.
„Bet kuriuo atveju, pagrindinę žinutę siunčia Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), tiesiogiai bendraujantis su federacijomis ir asociacijomis. Ir iš esmės sprendimas greičiausiai bus kompleksinis visoms sporto šakoms. Mums kol kas tik užsiminė, kad rusų ir baltarusių dalyvavimas galimas po neutralia vėliava“, – pridūrė S. Binevičius.
Pasaulio čempionate Fukuokoje Lietuvos rinktinei du aukso medalius iškovojo plaukikė Rūta Meilutytė, triumfavusi moterų 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse. Trumpesnėje distancijoje ji pasiekė ir naują pasaulio rekordą.
Pasaulio vandens sporto šakų čempionatas Dohoje vyks 2023-ųjų vasario 2-18 dienomis.
Paryžiaus olimpinės žaidynės – 2024-ųjų liepos 16 – rugpjūčio 11 dienomis.
