Dabartinė Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė savo didžiausias pergales taip pat iškovojo plaukdama krūtine – tik ne 100, o 200 m nuotolyje.
Tai atsitiko 1978-aisiais, o po dvejų metų ji laimėjo auksą Maskvos olimpiadoje, paskui dar iškovojo universiados čempionės titulą.
„Buvau labai užsiėmusi, sportas atimdavo visą laiką – begalės treniruočių, didžiulis fizinis krūvis, – prisimena L. Kačiušytė. - Dažnai treniruodavausi nuo šeštos ryto iki aštuonių vakaro. Trys kartai baseine, dvi fizinio rengimosi treniruotės. Po sporto – pamokų ruošimas nuo aštuntos iki dešimtos vakaro. Laisvo laiko neturėjau, bet jo ir nereikėjo“.
Buvusi plaukikė puikiai įsivaizduoja, kaip dabar jaučiasi R. Meilutytė.
„Aš manau, kad dabar ji gerai jaučiasi. Kai laimi, tai kitokios savijautos negali būti, pergalės džiaugsmas atperka viską. Tiktai kai pralaimi šimtosiomis sekundės dalimis, apima didelis nusivylimas. Kol lydės sėkmė, viskas bus gerai.
Mano pasaulio rekordas nepagerintas išsilaikė šešerius metus. Galbūt Rūtos rezultatų niekas nepagerins dar ilgesnį laiką”, – viliasi L. Kačiušytė.
