aA
2014 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionate, vykusiame Budapešte (Vengrijoje), puikiai pasirodė Lietuvos sportininkai – šokėjai ant ledo Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas bei moterų pavienio čiuožimo atstovė Inga Janulevičiūtė, - praneša Lietuvos čiuožimo federacija.
Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas
© AFP/Scanpix

I. Tobias ir D. Stagniūnas, pagerinę abiejų programų asmeninius rekordus, užėmė aukštą 9-ą vietą.

Jie ir toliau lieka pajėgiausių Europos čiuožėjų dešimtuke. Džiugu, kad sportininkams pavyko išlaikyti tą pačią poziciją, kurią iškovojo 2012-ais, ypač turint galvoje tai, kad dėl traumos čiuožėjams teko praleisti 2013-ų Europos čempionatą.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas D. Stagniūno partnerei I. Tobias labai prisidėjo prie tokio gero poros pasirodymo 2014 metų čempionate. Šį pasirodymą lyginant su kitomis šio sezono varžybomis dar tada, kai I. Tobias neturėjo Lietuvos pilietybės, Europos čempionate pora čiuožė daug laisviau, užtikrinčiau, nestokojo pasitikėjimo savimi.

Anot Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės, jei pilietybė Isabellai būtų buvusi suteikta, kai buvo kreiptasi pirmą kartą, šiandien galbūt jau būtume turėję Europos čempionato prizininkus, kadangi bronzos medalius iškovojo Didžiosios Britanijos čiuožėjai Penny Coomes ir Nicholas Buckland, kuriuos paprastai mūsų pora daugelyje varžybų lenkdavo.

Tačiau šį sezoną dėl pilietybės klausimo praleidus nemažai varžybų, Lietuvos porai varžovus iš Didžiosios Britanijos aplenkti būtų buvę sunku. Dalyvaujant varžybose teisėjai įsidėmi čiuožėjus, stebi jų tobulėjimą ir tai taip pat įvertina sekančių varžybų metu. Mūsų pora, deja, šį sezoną varžybose buvo mažai matoma.

Gaila ir dėl to, kad Lietuvos teisėja Laimutė Krauzienė negalėjo teisėjauti šokių ant ledo rungtyje. Tai įvyko taip pat dėl to, kad pora nedalyvavo 2013 metų Europos čempionate. Dėl šios priežasties teisėjos vardas nebuvo įtrauktas traukiant arbitrų burtus šokių ant ledo rungtyje. Nepaisant to, L. Krauzienė sulaukė itin daug gerų atsiliepimų apie Lietuvos čiuožėjus iš kitų čempionate dalyvavusių teisėjų. Pasak jų, pora nusipelnė aukštesnių taškų, buvo nuvertinti, o jų programos atlikimo lygis buvo vienas aukščiausių. Pasibaigus čempionatui, pora toliau entuziastingai ruošiasi svarbiausiam sezono ir gyvenimo startui – vasario mėnesį vyksiančioms Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms.

Vis dėlto, didžiausią staigmeną šiame čempionate pateikė I. Janulevičiūtė. Tai buvo dar tik antras Europos čempionatas, kuriame dalyvavo ši jauna sportininkė, tačiau jos rezultatas pranoko visus lūkesčius. Dar praėjusiais metais Europos čempionate užėmusi 31-ą vietą, šiais metais Budapešte sportininkė smarkiai pagerino buvusį rezultatą, pakilo net per 13 pozicijų ir, aplenkusi 19 sportininkių, iškovojo aukštą 18-ą vietą (moterų varžybose dalyvavo 37 sportininkės).

Tai - aukščiausias Lietuvos pasiekimas moterų rungtyje tokio rango varžybose ir vienas geriausių startų sportininkės karjeroje. Po pirmosios varžybų dienos, atlikusi trumpą programą, sportininkė buvo 21-oje vietoje, o atlikusi laisvą programą, sugebėjo pakilti aukštyn dar per tris pozicijas. Svarbu ir tai, kad jos laisva programa buvo įvertinta 17-a vieta, o pačiu svarbiausiu varžybų akcentu būtų galima laikyti teisėjų taškus, skirtus už techninę laisvos programos dalį.

Būtent už techniką I. Janulevičiūtė surinko 44,68 taškus, kai tuo tarpu kai kurios jos varžovės, užėmusios aukštesnes vietas, už techniką surinko mažiau taškų. Pavyzdžiui, Gruzijos čiuožėja Elene Gedevanišvili, kuri 2010 ir 2012 Europos čempionatuose iškovojo bronzą, laisvoje programoje už techniką surinko net 10 taškų mažiau nei I. Janulevičiūtė.

Kitai sportininkei - Švedijos čiuožėjai Viktorijai Helgesson, 2012 ir 2013 Europos čempionatų 5 vietos laimėtojai, teisėjai skyrė 8 taškais mažiau. Užimti aukštesnes vietas minėtoms sportininkėms padėjo žinomas jų vardas ir aukštesni taškai už programos komponentus, programų išpildymą. I. Janulevičiūtė įrodė, kad yra kovotoja, todėl sudarius visavertes treniruočių sąlygas ir sutelkus dėmesį į jos programų artistišką pusę bei slydimo techniką, artimiausiu metu galėtume tikėtis dar aukštesnių rezultatų.

Negana to, I. Janulevičiūtė vis dar nepraranda vilties patekti ir į 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes. Nors laiko lieka vis mažiau, sportininkė toliau intensyviai treniruojasi ir laukia. Atsarginių dalyvių sąraše ji vis dar yra pirma ir bet kuriai šaliai dėl tam tikros priežasties atsisakius vienos vietos moterų rungtyje, ją automatiškai užimtų I. Janulevičiūtė.

Toks mūsiškės pasiekimas Europos čempionate yra aukso vertės, žinant kokiomis sąlygomis tenka dirbti sportininkei ir jos treneriui Dmitrijui Kozlovui. Nors I. Janulevičiūtė yra Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinė ir Kaune jai yra sudarytos geriausios treniruočių sąlygos, visgi ji gyvena ir mokosi Vilniuje, todėl ir didžiąją laiko dalį jai tenka praleisti būtent sostinėje.

Juolab, kad mokykloje šie metai sportininkei yra paskutiniai – I. Janulevičiūtė yra Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientė. Deja, Vilniuje sąlygų dailiojo čiuožimo treniruotėms nėra. Tokio lygio sportininkams tenka treniruotis masinių čiuožimų metu, dažniausiai prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ ledo arenoje. Nors Vilniuje yra daugybė talentingų sportininkų ir mažų vaikučių, norinčių užsiimti šia sporto šaka, sostinėje iki šiol nėra įkurta žiemos sporto mokykla, kurios dėka, jiems visiems galėtų būti sudarytos žymiai geresnės treniruočių sąlygos. Jeigu esant dabartinėms sąlygoms turime tokio lygio sportininkus, galima tik įsivaizduoti, kokių rezultatų galėtų pasiekti Lietuvos žiemos sporto atstovai, suteikus jų lygį atitinkančias treniruočių sąlygas.

Visoje Lietuvoje veikia vos dvi sporto mokyklos - Kaune ir Elektrėnuose - ir tik šių miestų sportininkai turi visavertes treniruočių sąlygas. Kitų didžiųjų Lietuvos miestų sportininkams tenka treniruotis prekybos centruose veikiančiose ledo arenose. Norinčių čiuožti yra labai daug, tačiau nėra galimybių priimti visus dėl akivaizdaus sporto bazių (ledo arenų) trūkumo.

Lietuvoje žiemos sportui yra skiriama per mažai dėmesio. Artimiausios kaimyninės valstybės Latvija, Estija ir Baltarusija, turi daug geresnes treniruočių sąlygas, daugiau žiemos sporto bazių, tačiau Lietuva sportininkų rezultatais jas pranoksta. Lietuvos čiuožėjų rezultatai galėtų būti kur kas aukštesni, jei tik treniruočių sąlygos pateisintų sportininkų ir trenerių lūkesčius ir pagaliau pradėtų gerėti, - rašoma Lietuvos čiuožimo federacijos pranešime spaudai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos padelio teniso mėgėjai atidarė žiemos sezoną

Puiki buvo šiemetinė vasara, gražus buvo ir ruduo: padelio mėgėjai galėjo žaisti lauko...

Airiai tik antrą kartą istorijoje nugalėjo Naująją Zelandiją

Savaitgalį Dubline įvyko dviejų stipriausių pasaulio regbio komandų akistata. 51 tūkstančių...

Banglentininkai Portugalijoje mėgavosi milžiniškomis bangomis (1)

Pasibaigus Pasaulinės banglentininkų asociacijos Portugalijos Praia do Norte paplūdimyje rengtose...

Brutalus susidorojimas: lazdomis ir kėde mušta buvusi UFC čempionė vos pastovėjo ant kojų (111)

Mišrių kovos menų žvaigždė Ronda Rousey sutiko rimčiausią pasipriešinimą WWE...

Kraupios avarijos šokiruota 17-metės komanda piešė baisiausią scenarijų: merginą saugojo angelai (49)

„Formulės 3“ lenktynėse Makao trasoje 276 km/val. greičiu į fotografų bokštelį...

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (59)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (307)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (152)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (12)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (96)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (61)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Anksti mamos netekusi studentė Agnė atvėrė širdį: sunkiausiu metu ją išgelbėjo šuo (3)

Studentei Agnei Puraitei – vos 21, tačiau jaunai merginai teko išgyventi labai daug. Vaikystėje...

Mitybos specialistė pabrėžia pagrindinius mitybos principus: svoris taps normaliu, o savijauta ir nuotaika bus puiki

Vis daugiau žmonių nežino, ką valgyti, ir vis daugiau produktų išbraukia iš savo raciono,...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (58)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...