„R-Sport“ rašo, kad po pergalės Julia Jefimova pasakė, kad R. Meilutytė „jos paprasčiausiai prisibijo“.
Antradienį J. Jefimova iškovojo pirmą savo karjeroje aukso medalį 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje. Ji nuo 2014 gegužės iki 2015 vasario 28 dienos buvo diskvalifikuota už dopingo vartojimą. Anaboliniai steroidai jos organizme buvo aptikti 2013 metų spalio 31-ą dieną Los Andžele (JAV). 2015 metų balandį R. Meilutytė teigė, kad mano, jog J. Jefimova „yra nesąžininga sportininkė.“
„Su Rūta nelabai bendraujame. Ji tokia, labiau uždara. Labiau (bendrauju) su Alia Atkinson. Po to, ką Rūta apie mane rašė, aš supratau, kad ji paprasčiausiai (manęs) bijo“, - sakė J. Jefimova žurnalistams.
J. Jefimova pabrėžė savo trenerio Davido Salo indėlį į pergalę, kuris prieš finalą davė „vertingų patarimų“.
„Buvo neįprasta, kad plaukimo krūtine finalas buvo paskutinė dienos varžybų rungtis. Bet aš jam rengiausi, kaip visada. Dabar man reikia laimėti visas tris plaukimo krūtine rungtis“, - finalą komentavo J. Jefimova.
- Julija, kas nutiko jūsų pagrindinei konkurentei R. Meilutytei antroje distancijos dalyje?
- Manau, mes visos buvome per daug susijaudinusios. Tvyrojo įtampa, aš pati labai jaudinausi. Bet aš juk varžiausi namuose ir supratau, kad tiesiog neturiu teisės pralaimėti šio plaukimo. Gal būt mes visos per greitai pradėjome ir per paskutinius 15 metrų „sustojome“. O jau pabaigoje kaip kam pavyko paliesti sienelę.
- Sportininkai profesionali žino, kad fizinė įtampa susijusi su skausmu. Kokioje distancijos dalyje jus pajutote didžiausią skausmą? Ar buvo klaidų plaukime?
- Apie klaidas kalbėti dar anksti. Reikia kartu su treneriu peržiūrėti vaizdo įrašą, analizuoti. Pirmą pusšimtį pradėjau ne taip greitai, kaip mano varžovės, turėjau apsisukti daug greičiau. Skaudėjo taip, kad, tiesiog, sustojau ir negalėjau nieko daryti. Likus paskutiniams penkiems metrams nejaučiau rankų ir kojų, tiesiog iš inercijos tęsiau judesius.
- Po finišo jūs labai nesidžiaugėte. Kodėl?
- Nesupratau, koks mano laikas. Žinoma, norėjau plaukti daug greičiau ir kai finišavau, šiek tiek sutrikau dėl rezultato. Bet pirma vieta - yra pirma vieta.
- Rusija seniai nelaimėjo šios rungties. Ar jaučiate, kad patekote į istoriją?
- 100 metrų rungtis man buvo, tarsi, užburta. Pagaliau „pramušiau“. Aistruoliai taip užstaugė, taip mane sveikino, kad negalėjau patikėti. Visas kūnas „nuėjo pagaugais“, nors rezultatas nėra geras.
- Ant nugalėtojų pakylos atrodėte kažkokia prislopinta. Mintyse prabėgo visi praėję paskutinai metai?
- Tai - dėl tribūnų šėlsmo. Visi draugiškai giedojome himną. Apačioje daug geriau girdėti. Tai mane stipriai sukrėtė. Pačiai norėjosi giedoti kuo garsiau ir garsiau.
- Koks buvo jūsų finalo plaukimo planas?
- Norėjau pasiekti pasaulio rekordą. Matyt, dar ne laikas. Reikėjo greičiau startuoti, pirmą distancijos dalį įveikti ramiai, o antrą nuplaukti greičiau, negu per 34 sekundes. Taip turėjau pasiekti numatytą rezultatą.
- Apie ką kalbėjote su Rūta po finišo?
- Ji mane pasveikino, o aš jos paklausiau, kas nutiko su mūsų visų rezultatais. Manau, kad ji, kaip ir aš, patyrė lengvą šoką.
- Jūs bendraujate už baseino ribų?
- Su Rūta - nelabai. Ji labiau uždara, per varžybas visą dėmesį sutelkusi sportui. Po varžybų su ja (bendrauti) daug paprasčiau.
- Kas plaukimo pasaulyje jūsų geriausia draugė?
- Stengiuosi bendrauti su visomis, nepykstu ant nieko.
- Kokias savybes išsiugdėte per pastaruosius pusantrų metų?
- Morališkai sustiprėjau. Dabar aš jau tikrai nieko nebijau. Aš sugrįžau ir dabar viskas bus daug linksmiau.