Po turnyro rezultatus sutiko apibendrinti ir rinktinės pasirodymą apžvelgė vyriausiojo trenerio asistentas, Vilniaus „Hockey Punks“ klubo žaidžiantis treneris Šarūnas Kuliešius.
– Debiutavai šiame čempionate kaip treneris jau ne kaip žaidėjas stebėjai įvykius aikštelėje. Kokie įspūdžiai?
– Nepamačiau nieko naujo, su kuo nesu susidūręs, o didžiausią įspūdį paliko bendravimas su kitu asistentu George`u Kingston`u (Buvęs Kanados rinktinės vyriausiasis treneris, NHL klubų, kelių Europos rinktinių vyriausiasis treneris). Iš jo teko išgirsti tokių dalykų, kurių nežinojau ir man buvo naujiena. Stovint ant suoliuko rungtynėse šalia komandos esi baigiamajame pasiruošimo rungtynėms ir pačių rungtynių etape. Viskas prasideda kur kas anksčiau, rungtynės prasideda gerokai prieš jas. Berndas Haake, vyriausiasis treneris labai įdomus iš psichologinės pusės, nuteikia komandą ir ją užveda, o ledo ritulio žaidybinius niuansus, kurių net neteko iki šiol girdėti, įdomiai pateikia G. Kingstonas. Noriu padėkoti B. Haakei, kuris suteikė tokią galimybę dirbti su tokiais žmonėmis ir pasisemti tokios patirties. Nes, dabartinėje stadijoje, aš daugiau imu nei duodu komandai.
– Kokios tos naujovės, kurių iki šiol nežinojote?
– Rusiška mokykla mokina esant puolimui dviese prieš vieną labiau rūpintis kaip išvengti perdavimo tarp dviejų puolėjų, o dabar išgirdau, kad puolantį žaidėją reikia stumti kuo toliau nuo centro ir tik po to rūpintis rituliu. Niuansai, kurie labai įdomūs ir nauji. Tai labai gera patirtis.
– Kaip trenerio akimis atrodo olimpinis turnyras, kuriame Lietuvos komanda liko paskutinė?
– Visų pirma, reikia džiaugtis tuo, kad treneriams praktiškai nereikėjo kelt balso. Kalbant apie žaidėjų norą ir atsidavimą, tai viskas buvo puiku. Jokių priekaištų žaidėjams. Tai, kad mūsų komanda amžiaus vidurkiu buvo jaunesnė už visas komandas trejais metais (rinktinės amžiaus vidurkis 24 metai – hockey.lt past.), tai ir padarė didžiulę įtaką mūsų žaidimui. Tam tikrais atvejais mes visiškai pamesdavom galvą. Kai tu žaidi su komandom, kurios nori į elito grupę, toks žaidimas be galvos kainuoja rezultatą. Buvo atkarpa rungtynėse su lenkais antrajame kėlinyje, kai nustojom priešintis ir tai iškart kainavo. Priežastis aiški – nebuvo kelių vyresnių žaidėjų ir trūko protingo mąstymo ant ledo. Žinoma, po laiko, mes susiimdavom, tačiau jau būdavo per vėlu, varžovas buvo padaręs reikiamą rezultatą, net ir tie patys estai.
Kitas dalykas, kuris krito į akis man kaip puolėjui, kad per paskutines dvi rungtynes mes metėm į vartus daugiau nei 90 kartų ir įmušėm du įvarčius. Kai pagal ledo ritulio statistiką turėtume įmušti bent jau aštuonis po tiek bandymų, jei skaičiuotume vidurkius. Manau, kad pagrindinės priežastys yra šios: nesilaikymas tam tikrais epizodais rungtynių plano ir komanda puolime šiame turnyre atrodė silpnai.
– Rinktinėje – kartų kaita. Ką reikėtų daryti, kad ką išgyventume kuo švelniau?
– Manau, kad reikia sutelkti dėmesį į gynybą, daug dirbti joje. Turime labai gerą vartininką, geriausią iš visų vartininkų mūsų divizione pasaulio čempionate (Mantą Armalį – hockey.lt past.), tad Olandijoje mes matėm, kad su gera gynyba ir geru vartininku galima išspausti tris taškus įmušus vos vieną įvartį kaip buvo dvikovoje su Nyderlandais. Todėl kai pagalvoji apie žaidimą „be galvos“ ir dvikovoje su geresne komanda tai iškart kerta per rezultatą. Todėl plano laikymasis labai svarbus.
– Žiūrint į visą turnyrą ir visas rungtynes labiausiai komanda nustebino rungtynėse su Estija. Nustebo visi – ir treneriai, ir sirgaliai, ir patys žaidėjai. Kas atsitiko?
– Aš nepamenu turnyro su rinktine, kur mes būtume pralaimėję visas rungtynes. Šįkart kad ir buvo trys, tačiau pralaimėti visko neturėjome. Labai sprangus paskutinis kąsnis, tačiau jis turi ir teigiamų dalykų. Visgi, kai dažnai, metų metus tu nugali tą patį varžovą, tu pradedi galvoti, kad bet ką darydamas tu vis tiek nugalėsi. Pamatėme, kad taip toli gražu nėra. Aišku, pirmas niuansas – jau per pirmą keitimą gavome įvartį. Labai blogai. Tokiose lygiose rungtynėse yra labai svarbus pasitikėjimas savimi. Varžovai įmušė, atsirado pasitikėjimas savimi ir iškart įmušė dar vieną. O mes kol grįžome į žaidimą po viso šito, atidavėme daug jėgų.
Įmušėm įvartį, tačiau ir vėl gynyboj ne taip sudirbom ir gavom dar vieną įvartį. Po to esant rezultatui 1:3 vytis varžovus net ir tokiam lygyje yra labai sunku. Turi estai patyrusių žaidėjų, kurie ragavo gerų lygų duonos, treneriai suomiai – jie irgi pasiruošę, žino, kas ir kaip. Buvo ir su Lenkija atkarpų, kai tik pradėję gavome įvarčius – tai labai neigiamai veikia komandą. Tad rungtynių pradžia turėjo milžinišką įtaką rezultatui.
– Kokias išvadas reikėtų daryti prieš pasaulio čempionatą Kroatijoje?
– Išvada pagrindinė – nesvarbu yra komandų susitikimų istorija ir buvę rezultatai. Jei tu tą dieną nedarai teisingų dalykų, tu ir nelaimėsi. Lygiai taip pat ir laimėt gali prieš bet ką. Todėl reikia pamiršt tuos išankstinius nusistatymus, kad mes čia esam laimėję, stipresni. Manau, žaidėjai „sukramtys“ tai ir tai nėra blogai šiame etape, kai rinktinė praktiškai neturėjo šansų laimėti turnyro.
– Žiūrint tavo kaip rinktinės ir klubo trenerio akimis, kas būtų geriau Lietuvos ledo rituliui? Ar vienas stiprus klubas kaip kuriose šalyse, ar stiprus vietinis čempionatas?
– Aš manau, kad vietinis stiprus čempionatas yra atramos taškas. Jeigu remtis kaimynų pavyzdžiais ir vienu klubu, tai tokia piramidė labai trapi ir subyrėjus piramidei gali likti be nieko. Kaip pavyzdį galiu pasakyti Latvijos ir Baltarusijos patirtį. Latvijoje yra stipri Rygos „Dinamo“ komanda, žaidžianti KHL lygoje, o latvių čempionatas nėra stiprus. Tad iširus klubui, jų visi žaidėjai, visas darbas tiesiog išlakstys po visą pasaulį. O Baltarusijoje KHL komandos nelikus, nieko ypatingai baisaus neatsitiktų, nes ledo ritulys šalyje nesugriūtų – šalis turi čiuožyklų, vyksta stiprus vietinis čempionatas, kuris gėdos nedaro. Aš būčiau šalininkas kelių stiprių centrų, kurie varžytųsi tarpusavyje. Ir, jeigu išeina, remiantis kad ir vengrų pavyzdžiu, kur vienas stiprus klubas žaidžia Austrijos čempionate, galėtume ir mes turėti tokį klubą, bet pagrindu tiri būti stiprus vietinis čempionatas.