Alternatyva – programos karpymas
1,5 milijono litų – tiek lėšų sporto šakos vystymui 2013-ais metais suplanavo skirti LPF vadovybė.
Vis dėlto kovo 6 d. federacijai gali tekti patvirtinti kuklesnį biudžetą, kadangi planuojamos pajamos nuo išlaidų atsilieka keliais šimtais tūkstančių.
Prieš savaitę paskirsčius Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas, LPF atiteko 555 tūkst. litų. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) parama federacijai, įskaitant sportininkų aprūpinimą, sudarys 450 tūkst., o geriausių plaukikų finansavimas per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), preliminariais skaičiavimais, sieks 150-200 tūkst. litų.
Papildomą ketvirtį milijono LPF vadovai tikisi pritraukti iš privačių rėmėjų, tačiau šių lėšų vis tiek nepakaktų patenkinti visiems poreikiams.
„Be abejo, pinigų federacijai trūksta. Tam, kad įgyvendintume pakankamai kokybišką, bet ne prabangią programą, mums trūksta apie 300 tūkst. litų. Jei per du ar tris mėnesius tų lėšų nesurinksime, turėsime smarkiai apkarpyti savo programą. Tragedijos nebūtų, bet norėtųsi per šį olimpinį ciklą padaryti kaip įmanoma daugiau“, – DELFI sakė LPF prezidentas Tomas Kučinskas.
Prašymais nesugraudino
Ieškodama, kuo užkimšti skylę biudžete, LPF kreipėsi į LTOK, prašydama papildomo finansavimo – 200 tūkst. litų. Tačiau praėjusią savaitę posėdžiavusio LTOK vykdomojo komiteto atsakymas buvo neigiamas.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė LPF pateiktus argumentus apie brangiai atsieinantį Londono olimpinės čempionės R. Meilutytės ir jos trenerio Jonathano Ruddo išlaikymą Plimute (Didžioji Britanija) tuomet įvertino kaip „nedidelį šantažą“.
„Papildomų pinigų skyrimas vienai federacijai gali būti tik išimtis, o ne bendra taisyklė. Jei atsiranda neplanuotų lėšų, tikslinant LTOK biudžetą logiškiau būtų juos padalinti visoms federacijoms, o ne vienai iš jų“, – aiškino D. Gudzinevičiūtė.
„Nesu patenkintas tokiu sprendimu, bet tai – atskira tema, – LTOK atsakymą įvertino T. Kučinskas. – Mes nepatenkinti ir pinigais, kuriuos plaukikams skiria LOSC. Nesuprantu, kokiais principais vadovaujantis jie padalinami. Šiemet bendras lėšų krepšelis, perskirstomas per LOSC, bus 15 mln. litų, o plaukimui atiteks mažiau nei 200 tūkstančių. Tai – juokingi pinigai.“
Čempionė taikys į tarptautinę rinką?
Jei lėšų stygius priremtų LPF prie sienos, federacijai veikiausiai tektų kreiptis pagalbos į R. Meilutytės šeimą.
Pasak T. Kučinsko, kol kas galimybės pasitelkti žaibiškai išgarsėjusios sportininkės įvaizdį su jos tėvu Sauliumi Meilučiu, atstovaujančiu nepilnametės plaukikės interesams, rimtai aptartos dar nebuvo.
„Šią temą buvome palietę tik labai trumpai. Aš LPF prezidento pareigas einu tik nuo spalio, iki šiol turėjome žymiai svarbesnių reikalų, kuriuos reikėjo skubiai sutvarkyti. Dabar ateina tas laikas, kai kalbėsimės su Rūtos tėveliu“, – teigė LPF vadovas.
Reklamos rinkos specialistai neabejoja, kad R. Meilutytė kaip reklaminis veidas sudomintų ne vieną solidžią bendrovę.
Tačiau skaičiuoti briedžių girioje LPF neskuba, kol nežino, kaip į tokius pasiūlymus sureaguos R. Meilutytės šeima. Viešai gvildenti šios temos nenorėjo ir pats S. Meilutis.
„Manyčiau, kad tai – konfidencialus dalykas. Nieko įdomaus jums negaliu pasakyti“, – išgirdęs klausimą apie dukros įvaizdžio panaudojimą, nukirto olimpinės čempionės tėvas.
DELFI žiniomis, Londono žaidynių sensacija tapusiai lietuvei šiuo metu užsienyje ieškomas agentas, kuris atstovautų jai tarptautinėje rinkoje, galinčioje pasiūlyti kur kas pelningesnių nei tėvynėje kontraktų. Kol kas R. Meilutytė turi vienintelį asmeninį rėmėją – plaukimo inventoriaus gamintoją iš Italijos „Arena“.
Kiek kainuoja plaukikės vardas?
Surinkti ketvirtį milijono iš rėmėjų LPF šiemet tikisi išsiversdama be R. Meilutytės vardo. Kokios paramos federacija galėtų tikėtis pasitelkus „Auksinės žuvelės“ kerus?
„Nežinau, ar daug rėmėjų pritrauktume, bet mes puikiai suprantame: kol turime Rūtą, Lietuvos jauniesiems plaukikams ir apskritai plaukimo bei sporto vystymui galime padaryti daug gero. Ar nebijome, kad derybos su Rūtos šeima gali būti komplikuotos? Visko gali būti. Jie turi visą teisę komplikuoti tą situaciją. Negalėsime stebėtis, jei Rūtos tėtis turės kitokią nuomonę ir palaikys tai komercine veikla arba paliks spręsti agentui“, – svarstė T. Kučinskas.
„Nenorime sukarti visko ant vieno žmogaus. Kol kas su treneriu (J. Ruddu – DELFI) esame sutarę, kad Rūtai reikia skirti kuo mažiau dėmesio, nes ji ir taip, kai tik grįžta į Lietuvą, po visur būna tampoma. Nenorime trukdyti jos treniruočių, kankinti filmavimuose. Pirmiausia norime ne greitų pinigų, o gero pasirodymo pasaulio čempionate Barselonoje“, – įvykių neskubino ir LPF viceprezidentas Mindaugas Špokas.
Iš anksto nustatyti orientacinę R. Meilutytės įvaizdžio vertę Lietuvos rinkoje galima nebent buriant iš kavos tirščių. Reklamos agentūrai vadovaujančio Pauliaus Senūtos teigimu, neįmanoma suskaičiuoti, kiek rėmėjų lėšų plaukimui galėtų sugeneruoti olimpinės čempionės vardas, bet sumos neturėtų būti iš koto verčiančios.
„Viskas priklauso nuo susitarimo, o jų gali būti pačių įvairiausių. Bet kokie skaičiavimai sudaro gal tik 15 proc. rezultato, o visa kita – derybų objektas. Kainą lemia reklaminio veido panaudojimo apimtis, konkretūs įsipareigojimai, draudimas dalyvauti kitose reklamose ir pan. Bet Lietuvoje už tokius dalykus nėra labai daug mokama. Net ir labai žymių žmonių ilgalaikiai įsipareigojimai būdavo įvertinami iki 50 tūkst. litų.
Jei kalbėsime konkrečiai apie tai, kiek rėmėjų lėšų galėtų pritraukti R. Meilutytė, skaičiuoti dar sudėtingiau. Yra skirtumas, ar bendrovė skiria paramą grynai komerciniais tikslais, ar kartu nori ir padėti vystyti sportą. Žmonės kartais nori tiesiog pagelbėti. O jei vertinsime tik komercinę pusę, manau, 100 tūkst. litų už R. Meilutytės veidą būtų pakankamai didelė suma“, – aiškino reklamos specialistas.
Krepšininkai rėmėjams atidirba nesiožiuodami
Pasimokyti, kaip pasitelkiant pajėgiausių atletų žinomumą surinkti lėšų sporto šakos plėtrai, plaukimas gali iš krepšinio.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF), sudarydama sutartis su rėmėjais, į jas paprastai įtraukia punktą dėl nacionalinės rinktinės žaidėjų įvaizdžio panaudojimo reklamai.
Duoklę LKF rėmėjams krepšininkams kasmet tenka atiduoti susibūrus į rinktinės pasiruošimo stovyklas.
„Tarkime, bendrovė paremia federaciją šimtu tūkstančiu ir už tai gauna teisę surengti vieną fotosesiją ir filmavimą. Toliau jai reikia tik pasirinkti norimus žaidėjus, viską suderinti ir padaryti.
Laisvu nuo treniruočių metu žaidėjai yra fotografuojami ar filmuojami, o rėmėjas sukurtą reklamą panaudoja savo prekės ar vardo garsinimui. Tokia teisė suteikiama pagrindiniams LKF rėmėjams. Be abejo, tai yra svarbus argumentas derantis dėl paramos, nes krepšininkų įvaizdis yra viena iš pagrindinių reklaminių pozicijų“, – DELFI pasakojo LKF reklamos ir paslaugų biuro direktorius Valdas Gecevičius.
Anot jo, į reklamines fotosesijas kviečiami rinktinės žaidėjai pernelyg nesispyrioja, nors pagrindinės šios veiklos pajamos krenta ne į jų, o į federacijos kišenę.
„Krepšininkai puikiai žino, kaip atsiranda pinigai. Jeigu nori gyventi geruose viešbučiuose, skraidyti užsakomaisiais reisais arba verslo klase, suprantama, kad tam prireiks rėmėjų lėšų. Todėl žaidėjai žiūri į tai ganėtinai geranoriškai. Už vargą žaidėjams kažkiek simboliškai atsilyginama, bet tikslių skaičių negaliu pasakyti. Visos pajamos iš esmės tenka krepšinio federacijai ar, tiksliau tariant, grįžta tos pačios rinktinės reikmėms“, – aiškino V. Gecevičius.
Konfliktinių situacijų, kuomet žaidėjų agentai pareiškia pretenzijas dėl jų klientų įvaizdžio naudojimo reklamai, LKF iki šiol nebuvo iškilę. Tiesa, pasak V. Gecevičiaus, federacija visuomet stengiasi atsižvelgti į krepšininkų asmeninius rėmėjus, užbėgdama už akių galimam nepasitenkinimui dėl konkurentų reklamavimo.
