Nauji rinkimai – pavasarį
Turbūt mažiausiai dėl naujų LFF įstatų, kurių projektą trečiadienį palaikė 83 konferencijos dalyviai iš 85 dalyvavusių, džiaugiasi trys vykdomojo komiteto nariai, kurie dėl sugriežtintos nepriekaištingos reputacijos sąvokos nebegalės kandidatuoti LFF rinkimuose.
Arūnas Pukelis vienintelis iš 19 ligšiolinių vykdomojo komiteto narių balsavo prieš siūlomą projektą, kuomet buvo sprendžiama, ar įtraukti jį į konferencijos darbotvarkę.
Praėjusią savaitę A. Pukelis pats paliko Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidento pareigas, ir trečiadienį vykdomojo komiteto posėdyje Kaune dalyvavo jau jo įpėdiniu tapęs Robertas Jurkšaitis.
Kaip jau rašė Delfi, analogišką postą Marijampolėje užimantis Žydrūnas Buzas nepasirodė nei vykdomojo komiteto posėdyje, nei konferencijoje. O Kauno apskrities federacijai vadovaujantis Dainius Šumauskas teigė susitaikęs su nauja realybe, nors jai ir nepritariantis.
LFF dar konsultuosis su teisininkais, ar įsigaliojus naujiems įstatams du likę vykdomojo komiteto nariai, kurie praeityje buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, turės palikti pareigas nelaukiant kitą pavasarį įvyksiančios rinkimų konferencijos.
Pastaroji turės būti šaukiama ne vėliau nei iki 2023 metų balandžio 30 d., joje bus renkamas tiek naujas prezidentas, tiek kitų LFF valdymo organų nariai.
Tai darys atsinaujinusios sudėties konferencija, bet ar tikrai verta tikėtis gilesnių pokyčių Lietuvos futbole?
Įtakos čiuptuvai lieka
Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Deividas Šemberas neslepia naujuosius LFF įstatus vertinantis santūriai.
Federacija labiau atsivėrė klubams – tačiau ne visiems. Daugelį metų kreivai nužiūrinėtos LFF „šakos“ (vadinamosios šakinės asociacijos, dubliuojančios pačios LFF veiklą) buvo apgenėtos – tačiau ne iki galo.
„Sunku pasakyti, kaip viskas keisis realybėje. Aš pats nelabai matau, kad dabar kažkas stipriai keistųsi. Bet turbūt mažais žingsneliais einame į tą pusę.
Tik norėčiau palinkėti, kad suprastume situaciją ir šio kelio nemestume. Ar tai pavyks – nežinau. Juk apie tai buvo kalbama daug metų, bet nieko neįvyko, kol neįsikišo išorinė jėga. Norisi padėkoti Seimo nariams už tai, kad matė ir suprato šitą bėdą, davė impulsą“, – Delfi sakė D. Šemberas.
Nuo šiol LFF turės 32 narius: 10 apskričių federacijų, 8 A lygos ir 6 Pirmos lygos klubus bei 8 šakines asociacijas: Moterų, Salės ir paplūdimio futbolo, Studentų futbolo, Masinio futbolo, Vaikų ir jaunimo ugdymo, Žaidėjų, Teisėjų ir Trenerių rengimo.
Į konferenciją nariai galės deleguoti po du atstovus.
Vykdomąjį komitetą, kuris bus tiesiogiai renkamas konferencijoje, sudarys 16 narių: 8 apskričių atstovai, Vaikų ir jaunimo ugdymo, Moterų bei Salės ir paplūdimio futbolo asociacijų atstovai, A lygos atstovas, po vieną A lygos ir Pirmos lygos klubų atstovą, LFF prezidentas ir nepriklausoma moteris.
Vykdomojo komiteto struktūroje lieka būtent tos šakinės asociacijos, kurios iki šiol buvo laikomos įtakingiausiomis.
A. Pukelis yra vienas Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos steigėjų, į LFF ši buvo priimta prieš dvejus metus jam einant LFF viceprezidento pareigas.
Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijai vadovauja buvęs ilgametis LFF viceprezidentas Vidmantas Butkevičius, Lietuvos moterų futbolo asociacijai – su pastaruoju verslo ryšiais siejamas Artūras Krukis.
„Pasakysiu atvirai: nei FIFA, nei UEFA neturėjo kategoriškos nuomonės, kad šakinės asociacijos apskritai yra reikalingos. Bet buvo ieškoma kažkokio balanso. Aš asmeniškai kategoriškai pasisakau prieš šakines asociacijas. Manau, darbas būtų žymiai efektyvesnis joms tapus pačios federacijos padaliniais.
O dabar tą veiklą lyg ir vykdo savarankiškos asociacijos, bet iš tiesų – tie patys federacijos žmonės. Struktūra šiek tiek iškreipta, suprantama, kad tokiu atveju skaidraus balsavimo būti negali“, – komentavo D. Šemberas.
Buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės futbolininkas apskritai pasisako už tai, kad LFF nariais galėtų tapti visi federacijos organizuojamose varžybose dalyvaujantys klubai iš trijų vyrų divizionų, moterų pirmenybių.
Tiesa, jo nuomone, siekiant balanso LFF nariams derėtų priskirti skirtingą balsų skaičių, o to neleidžia Asociacijų įstatymas.
„Dabar padarytas pirmas žingsnis, bet norėtųsi ir kitų: įtraukiant kuo daugiau organizacijų, tiesiogiai prisidedančių prie futbolo vystymo, suteikiant joms daugiau svorio tiek konferencijoje, tiek vykdomajame komitete.
Manau, kad tai tikrai įmanoma padaryti išlaikant FIFA ir UEFA pageidaujamą balansą tarp skirtingų futbolo sričių. Reikėtų inicijuoti darbą su Seimo nariais, kurie galėtų prisidėti prie Asociacijų įstatymo korekcijų – tai leistų mums tapti dar atviresne federacija, kaip yra, pavyzdžiui, Suomijoje, Danijoje, Vakarų Europoje. O šakinėms asociacijoms tapus federacijos departamentais, atsirastų kelios papildomos vietos klubams ir vykdomajame komitete“, – svarstė D. Šemberas.
Tęsti arba nebe?
Tuo metu LFF vadovų komentarai po konferencijos dėl tolesnio federacijos struktūros keitimo nuskambėjo dviprasmiškai.
T. Danilevičius teigė esantis įsitikinęs, kad priėmus naują įstatų redakciją Seimas turėtų nustoti spausti LFF.
„Jeigu tai nepasibaigs, tada nelabai suprantame, kokie buvo galutiniai tikslai – visus Seimo keltus reikalavimus įvykdėme. Manau, apie naujus pokyčius šiandien nebegalime kalbėti, nes visus įsipareigojimus esame įvykdę“, – pabrėžė LFF prezidentas.
Delfi tiesiai pasiteiravus, ar artimiausiais metais nebemato reikalo dar kartą grįžti prie įstatų, jis atsakė jau kiek kitaip – esą tai įmanoma, jei „keisis įstatymai, FIFA ir UEFA rekomendacijos ar bus LFF narių noro“.
Tuo metu LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tvirtino, jog naujieji įstatai nėra optimalūs, nes politikams grūmojant tiesioginio valdymo įstatymu buvo ruošiami paskubomis.
„Skubėjome, perskubėjome – normaliai paruošti įstatus reikėjo 6-8 mėnesių, o mes turėjome žymiai mažiau laiko. Galima sakyti, kad konferencija šiandien balsavo greičiau dėl pasitikėjimo federacijos vadovybe, o šis įstatų variantas – tarpinis. Ateitis parodys, kokius pokyčius toliau įgyvendinsime“, – dėstė E. Stankevičius, kitaip nei D. Šemberas, akcentavęs, jog palikti šakinių asociacijų atstovų vykdomajame komitete esą siūliusios FIFA ir UEFA.
Paklaustas, kaip pasirinkta, kurios šakinės asociacijos išlaikys kėdes vykdomajame komitete, T. Danilevičius aiškino, jog išskirtos „labai svarbios futbolo kryptys ir dalys“.
Turi reikalavimų ir Seimui
LFF vadovai pabrėžia įgyvendinę savo įsipareigojimus tiesioginio valdymo įstatymo svarstymą pristabdžiusiam Seimui, todėl laukiantys ir atitinkamų kitos pusės žingsnių.
„Grįšime į Seimą su klausimais apie jų pačių įsipareigojimus“, – atsiliepė T. Danilevičius.
Žadėtos didesnės valstybės paramos LFF norėtų ne tik infrastruktūros vystymui. Anot T. Danilevičiui, reikėtų nacionaliniu mastu įvesti vaikų ugdymo krepšelių sistemą, pritaikyti finansinės paramos klubams modelį.
Tiesa, pageidaujamų investicijų į futbolą apimčių skaičiais LFF vadovai nenurodė.
Be to, jie viliasi, kad nepriekaištingos reputacijos sąvoka bus sugriežtinta ir Sporto įstatyme, reglamentuojančiame visų sporto šakų federacijų veiklą.
„Esame viena pavyzdinių federacijų Lietuvoje – pirmoji, kelianti sau tokius reikalavimus. Noriu tikėti, kad bus atsigręžta į Sporto ir Asociacijų įstatymų pakitimus. Taip pat labai tikimės, kad pavyks pasiekti dialogą su valdžia, ir klubai iš to turės naudos. Esame parengę priemonių planą, kaip klubai galėtų būti finansuojami ir skatinami“, – kalbėjo E. Stankevičius.
Primename, jog neeilinė LFF konferencija buvo sušaukta Seimui užsimojus priimti tiesioginio LFF valdymo įstatymo projektą, pagal kurį federacijos vairą perimtų laikinasis administratorius. UEFA ir FIFA įspėjo įvykiams pakrypus tokia linkme suspenduosiančios Lietuvą, kol į pareigas bus sugrąžintas ankstesnė LFF vadovybė.
„Tik nauji visuotiniai LFF rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų gali kažką realiai ir negrįžtamai pakeisti. Todėl įstatų pakeitimus vertinu kaip svarbų žingsnį teisinga linkme. Tačiau klausimas jokiais būdais nėra uždarytas.
Toliau atidžiai stebėsime situaciją LFF ir principingai reikalausime skaidraus ir demokratinio valdymo“, – Elta trečiadienį teigė vienas tiesioginio valdymo įstatymo iniciatorių Mykolas Majauskas.
