Atskleisdamas savo sumanymo esmę – parodyti Dakarą lig šiol nematytu rakursu – R. Stulga prisipažino, kad varančia jėga tapo noras užpildyti informacijos apie šių varžybų užkulisius spragas ir parodyti kuo gyvena tikrieji maratono didvyriai.
T. y., ne gamyklinių komandų pilotai, kurie kiekvieną rytą sėda į kapitaliai atnaujintą automobilį, žaibu pralekia greičio ruožą ir nuo pusiaudienio eina ilsėtis. Iš tiesų, kepures reikia nukelti prieš vyrukus, kurie turėdami minimalus biudžetus kiekvieną dieną kovoja dėl išlikimo velniškai sunkiuose trasose, lauko sąlygomis patys remontuoja savo techniką, į bivaką grįžta sutemus ir vos valandą kitą nusnaudę vėl sėda prie vairo.
„Dakaras nuo pat tos dienos, kai sužinojau apie šių ištvermės lenktynių egzistavimą, man buvo žiauriai įdomus. Net negaliu dorai paaiškinti kuo, nes kitomis automobilių sporto disciplinomis pernelyg nesidomėjau“, – atviravo R. Stulga. – Tačiau kai pradėjau gilintis, šiek tiek erzino „neteisybė“. Organizatoriai kasdien sukuria keliolikos minučių filmuką apie veiksmą trasoje, tačiau visuomet rodo ir kalbina lyderių dešimtuką. Sportininkai, kurie į šį skaičių nepatenka, dažniausiai lieka be dėmesio. Labai norėčiau šias spragas užpildyti.“
Po dešimties maratono dienų, klausiamas, kaip sekasi siekti ambicingų tikslų, R. Stulga tikino, jau realizavo maždaug 90 proc. sumanymų.
„Važiuodamas čia tiksliai nežinojau, kokios sąlygos bus skraidyti ir kaip galėsiu dirbti. Pats pirmas skrydis buvo šiek tiek išgąsdinęs, nes vos pakeltas į orą ir pakibęs virš trasos, dronas staiga liovėsi klausyti mano valdymo pulto. Susidarė įspūdis, kad jis pakluso svetimiems signalams ar kažkodėl nutarė pasprukti. Tačiau toldamas aparatas užkliudė medžio šakas ir nukrito. Laimei, viskas baigėsi gana „neskausmingu“ jo remontu“, – pasakojo R. Stulga.
Drono valdymo ir filmavimo ar fotografavimo principas yra gana nesudėtingas: skraidantis aparatas neša kamerą ir siųstuvą, transliuojamą vaizdą pilotas mato prie valdymo įrangos esančiame monitoriuje arba užsidėjęs specialius akinius – tuomet įspūdis būna itin stiprus, nes dronas tampa piloto akimis.
Įdomu, kad dar vidurinės mokyklos laikais susižavėjęs aviamodeliavimu ir radijo bangomis valdomais lėktuvėliais, pats R. Stulga niekada nesvajojo sėsti prie tikro orlaivio šturvalo, nes... bijo aukščio. Prieš šešerius metus vyras pats susikonstravo nediduką sraigtasparnį, tačiau rimtai su juo nepaskraidė, nes jo valdymas itin sudėtingas. Viskas apsivertė, kai rinkoje pasirodė skraidantys aparatai su „autopiloto“ funkcija, leidžiančia su visomis užduotimis susidoroti vienam žmogui.
„Nepaisant to, ir dabar egzistuoja grėsmė, kad „užsižaidęs“ gražiais lekiančių automobilių vaizdais ir ieškodamas dar įdomesnių rakursų, pervertinsi baterijos kantrybę. Tada dronas pats pradeda avarinį nusileidimą. Jei veiksmas vyksta lygioje vietoje – viskas gerai. Tačiau pataikius ant šlaito, gali nutikti visko. Čia vieną droną taip jau nuskriaudžiau – kol jis bandė nutūpti lygioje vietoje, vėjo gūsis nubloškė jį į šlaitą...
Mažesnysis dronas su keturiais sraigtais sveria apie du kilogramus ir ore vaizdo kamerą gali skraidinti apie 15 minučių. Didesnysis aparatas su aštuoniais sraigtais ir veidrodine kamera komplektuojamas su kur kas didesnės talpos baterija, todėl su nedidelėmis pertraukomis gali „dirbti“ kone pusdienį. Bendras jo svoris – 11 kilogramų.
Kuo baigsis Dakaro vaizdų medžioklė, R. Stulga kol kas neskuba atskleisti. Jo teigimu, peržiūrėjus visą „žalią“ filmuotą medžiagą, apėmė labai geras jausmas, o veide nerimą pakeitė šypsena.
„Įpratusiems prie tradicinių vaizdo rakursų ir kompozicijų, tai ką pavyksta fiksuoti skraidant virš greičio ruožų Atakamos dykumoje ar Andų klanuose – greičiausiai atrodys kaip kosmosas. Aš pats šitais dalykais vis dar nesiliauju stebėtis ir džiaugtis. Labai tikiuosi, kad tuos vaizdus sujungus su nufilmuotais bivake, įpynus emocingų sportininkų pasakojimų tuoj po finišo, videopasakojimas apie šiųmetinį Dakarą bus labai „skanus“, – vylėsi R. Stulga.
Visą informaciją apie tai, kaip Lietuviams sekasi Dakaro ralyje sekite N40 vyrų autoklubo tinklapyje bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
