R. Grigas praeityje treniravo ne vieną Lietuvos rinktinės krepšininką, jaunystėje perėjusį Kauno „Žalgirio“ krepšinio mokyklą. Todėl sekmadienį per televizorių stebėdamas principinę lietuvių ir latvių akistatą Rygoje, 52-ejų specialistas lengviau atsikvėpė – žerti kritiką komentuojant antrąjį Lietuvos krepšininkų žingsnį link Lilio jam neprireikė.
Jono Kazlausko auklėtiniai laimėjo 68:49 ir parodė, kad gali žaisti kur kas geriau nei Europos čempionato atidarymo mače, kuriame tik paskutinėmis sekundėmis 69:68 palaužė Ukrainą.
Pasak R. Grigo, raktas į pergalę sekmadienį buvo trenerių štabo parinkta gynybos sistema, po nevykusio pirmo kėlinio paralyžavusi Latvijos komandos atakas.
„Lietuviai nebandė nei aikštės gynybos, nei kitų variantų. Vietoje to jie pradėjo dažnai keistis dengiamaisiais, neduodami progų latviams po užtvarų atlikti metimus. Latvių žaidimas paremtas tritaškiais, o kai jų snaiperiai buvo atkirsti, varžovai nebeturėjo ką daryti. Gynybos sistema, kurioje tik vienas Jonas Valančiūnas lieka baudos aikštelėje, visiškai sustabdė latvių puolimą. Beliko desperatiški metimai iš devynių ar dešimties metrų, nes arčiau tritaškio linijos nieko padaryti Latvijos komanda nebegalėjo“, – konstatavo krepšinio ekspertas.
Buvęs „Žalgirio“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, Kijevo „Budivelnik“ (Ukraina) ir Baltarusijos moterų rinktinės strategas kritiškai įvertino D grupės turnyro šeimininkus, kurie prieš pirmenybes puse lūpų žadėjo mesti pirštinę pogrupio favoritams iš Lietuvos.
Bet Rygoje vėl ryškiai šviečia latvių silpnybės – vienpusiškas puolimas ir nesolidi gynyba. Rinktinės vairininko Ainaro Bagatskio, kurio asistentu dirbo 2006 metais „Žalgirio“ klube, R. Grigas dėl to nekaltina – pasak jo, tiesiog tokius žaidėjus turi latvių treneris.
„Latviai – tarsi sėkmės džentelmenai, kliaunasi savo tritaškiais. Jeigu pataiko – labai gerai. Bet pasirinkus teisingą gynybą, Latvijos rinktinė nebežino, ką daryti, matėsi, kad ir treneris rungtynių pabaigoje pasidavė. Kai neturi gero vidurio puolėjo, lieka pasitikėti metikais. Lietuviams kitaip – jie visada gali pakreipti savo žaidimą arčiau krepšio ir laužti gynybą ten.
Be to, Latvijos gynyba yra viena prasčiausių. Estijos – taip pat, nors ši komanda visada pasižymėjo grubiu žaidimu. O dabar jie atrodo kažkokie pasimetę. Galima sakyti, pamatėme silpnąsias Baltijos krepšinio puses. Mūsiškiai dar gali pasiekti rezultatą dėl geros gynybos, o latviai ir estai – nebe“, – įvertino R. Grigas.
Specialistas taip pat pakomentavo J. Kazlausko žaidėjų pasirinkimą sekmadienio rungtynėms. Jas šįkart praleido Artūras Milaknis, Robertas Javtokas ir Domantas Sabonis. Beje, pastarasis tik epizodiškai ant parketo pasirodė ir dvikovoje su Ukraina.
„A. Milakniui nesisekė pataikyti pirmame mače, o Antanas Kavaliauskas gali sėkmingiau keistis dengiamaisiais nei R. Javtokas. D. Sabonis taip pat silpniau ginasi ties perimetru. Draugiškos rungtynės parodė, kad būnant „aukštai“ ir keičiantis dengiamaisiais, jam kyla sunkumų. Gal dėl to, kad universitete jis daugiau būna pakištas po krepšiu“, – svarstė laidos „Du prieš du“ svečias.
Užtat nuo suolo sekmadienį pakilusiems žaidėjams bei atakų organizatoriui Mantui Kalniečiui R. Grigas negaili komplimentų.
„Deividas Gailius ir A. Kavaliauskas į žaidimą įsijungė gerai. Pirmas – taškais, nors ginasi ne per geriausiai, o antras – gera gynyba ir kova dėl atšokusių kamuolių. Kalbant apie visą rinktinę, matėsi laisvesnis žaidimas, jaučiasi, kad treneriai atleidžia vadžias, leidžia daugiau improvizuoti. Pavyzdžiui, M. Kalnietis pamažu pradeda žaisti taip, kaip anksčiau, iki traumos. Jeigu Mantas taip tęs ir toliau, rinktinė turėtų pasiekti tai, ko visi tikimės“, – vylėsi treneris.
Bet ar 70 taškų yra ta riba, kurios negali peržengti Lietuvos rinktinės puolimas, net ir susidūręs su patikima gynyba nepasižyminčiais varžovais?
„Matote, mūsų žaidimas pirmiausia sukoncentruotas į gynybą. Tuomet neišeina žaisti labai laisvai, būna mažiau greitų atakų, žaidimas vyksta lėčiau. Rezultatyviai gali sužaisti nebent tuo atveju, jei labai gerai pataikai.
Šiaip man patiko, kad sekmadienį treneriai nelaikė žaidėjų alkanų. Viena ataka buvo rengiama per aukštaūgį, kita – jau per perimetro žaidėją. Vadinasi, visi buvo nusitaikę išmesti kamuolį, nebuvo taip, kad visas žaidimas vyktų per J. Valančiūną, o kiti keturi stovėtų ir žiūrėtų, kuo čia baigsis“, – aiškino R. Grigas.
Pirmadienį prieš lietuvius savo pajėgas išrikiuos Belgijos atstovai, kuriuos prieš dvejus metus Slovėnijoje vykusiose Europos pirmenybėse Lietuvos rinktinė įveikė be didesnio vargo 86:67.
Tiesa, tuomet Eddy Casteelso treniruojamoje komandoje dar nebuvo natūralizuoto amerikiečio Matto Lojeski, žaidžiančio Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klube.
R. Grigo nuomone, atsakingiausia užduotis gynyboje lauks Jono Mačiulio, kuris privalės apsunkinti gyvenimą universaliam belgų lyderiui. Svaraus indėlio iš Lietuvos rinktinės puolėjo laukiama ir kitoje aikštės pusėje - mače su latviais J. Mačiulis surinko 13 taškų ir 10 atkovotų kamuolių.
„Vėl daug darbo laukia Jono. Ypač stabdant M. Lojeski, kuris šioje komandoje yra faktiškai viskas. Jeigu nekrenta iš toli, jis gerai žaidžia „ant ūselio“, turi tvirtą kūną, gali susitvarkyti vienas prieš vieną bet kokioje situacijoje. Bet Jono dėka galime jį sustabdyti. Tik žiūriu, kad pačiam Jonui šiame čempionate nėra kada pailsėti. Kai jo nėra aikštėje, atrodo, kad kažkas ne taip, mažiau agresyvumo, kietumo. Tik jis pasirodo, vaizdas jau visai kitoks“, – buvusį auklėtinį gyrė R. Grigas.
Savo ruožtu, patys belgai kol kas demonstruoja kur kas kibesnę gynybą nei jau įveiktos Latvijos ar Ukrainos rinktinės.
„Jie ginasi žymiai geriau nei komandos, kurios buvo prieš tai. Riešutukas – gana kietas, žaidėjai neturėtų atsipalaiduoti dėl belgų nesėkmės prieš Latviją. Puldamas pasidarbuoti turės J. Valančiūnas, kadangi varžovai neturi stiprios priekinės linijos. O gintis turėtume panašiai kaip rungtynėse su Latvija“, – į priekį žvelgė R. Grigas.
Primename, kad rungtynės tarp Lietuvos ir Belgijos Rygos arenoje prasidės 15.30 val.
Europos čempionate kovojama dėl kelialapių į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tiesiai į olimpiadą pateks dvi Senojo žemyno pirmenybių finalo dalyvės. Turnyre 3-7 vietas užėmusios rinktinės žais olimpinėse atrankos varžybose.
Lietuvos rinktinės tvarkaraštis Europos čempionato starte:
Rugsėjo 5 d. (Ryga) 21:30 Lietuva – Ukraina 69:68.Rugsėjo 6 d. (Ryga) 18:30 Lietuva – Latvija 68:49.
Rugsėjo 7 d. (Ryga) 15:30 Lietuva – Belgija
Rugsėjo 9 d. (Ryga) 21:30 Lietuva – Estija
Rugsėjo 10 d. (Ryga) 21:30 Lietuva – Čekija.
