Pagrindinis spektaklio kūrėjų iššūkis - sukurti fiktyvios, įsivaizduojamos, niekada neegzistavusios ir neegzistuosiančios Lietuvos įvaizdį.
Spektaklio dramaturgijos pagrindas - "Cezario grupės" aktorių ir režisieriaus sukurti tekstai - draminiai monologai ir vaidybinės scenos. Galutinė spektaklio dramaturgija formuojama repeticijų metu iš aktorių improvizacijų bei eksperimentų, jungiant šokio, dainavimo, gatvės teatro, politinio kabareto bei realybės šou elementus. Spektaklį režisuoja Cezaris Graužinis.
Po projekto "Lietuvos diena" eskizo parodymo, suomių "Reality Research Centre" ("Realybės tyrimų centras") pristatys savo darbą "Svajojimas" - spektaklį iš nežinomos Lietuvos.
Penki atlikėjai, pasitelkę muziką, pasakojimą, butoh šokį, bandys atkurti užmirštą Lietuvą. "Svajojimo" kūrėjai bandys užmegzti ryšį su tuo, kas yra anapus užrašytos istorijos, ir rasti būdus išreikšti senovės Lietuvos laikus.
"Realybės tyrimų centras" yra naujos rūšies "scenos menų garažas" veikiantis Suomijos sostinėje Helsinkyje. 2001 metais jį įkūrė jauni teatro profesionalai, panorę kvestionuoti dominuojantį realybės supratimą. Svarbiausias šio centro tikslas - nauji spektaklių kūrimo būdai. 2002 metais Suomijos meno taryba "Realybės tyrimų centrui" įteikė Nacionalinį meno apdovanojimą už svarius šiuolaikinio teatro ribų tyrinėjimus.
"Cezario grupės" ir "Realybės tyrimų centro" susitikimas Naujosios dramos akcijoje taps įžanga į bendrą teatrinį projektą apie įsivaizduojamą Lietuvą.