Straipsnyje dienraštis siūlo gegužės 12-ąją minėti kaip Panerių dieną, nes būtent tą 1942-ųjų metų dieną šioje vietovėje buvo sušaudyta grupė lenkų jaunuolių. Pasak dienraščio, to jau kelerius metus siekia vadinamoji Panerių šeima - organizacija vienijanti Paneriuose žuvusių lenkų artimuosius.

Lietuvą okupavę naciai ir jų vietiniai talkininkai 1941-1944 metais Paneriuose masiškai žudė Lietuvos žydus, lenkus, rusus, baltarusius ir Raudonosios armijos belaisvius.

"Nasz Dziennik" piktinasi prieš kurį laiką Lenkijoje pasirodžiusia Sergejuszo Kowalskio ir rašytojos Malgorzatos Tulli knyga. Joje, anot straipsnio, neigiamai vertinama Helena Pasierbska iš Gdansko, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo lenkų Armijos Krajovos Vilniuje sanitarė. H.Pasierbska, anot knygos autorių, sėjo "neapykantos sėklas mūsų artimiausių kaimynų lietuvių atžvilgiu".

"Nasz Dziennik" H.Pasierbskos teiginius, jog "žudynėse Paneriuose dalyvavo ir noriai bendradarbiavę su vokiečiais lietuviai", vadina "neprasilenkiančiais su tiesa".

Dienraštis taip pat rašo, esą lietuviai nekenčia lenkų, nurodo, kad Paneriuose iš viso buvo nužudyta 100 tūkstančių žmonių, iš jų 70 tūkstančių žydų ir 20 tūkstančių lenkų.

Komentuodamas straipsnį, Lietuvos istorikas Arūnas Bubnys sakė, jog dalis jame pateiktų faktų prasilenkia su tiesa. Pirmiausia, pasak istoriko, netiesa yra tai, jog Paneriuose buvo sušaudyta apie 100 tūkstančių žmonių. Manoma, kad Vokiečių saugumo policijos ir SD ypatingasis būrys Vilniuje, kuriame 1942 metais buvo apie 40 šaulių, tarp jų daugiausia lietuvių, keli rusai ir net du lenkai, galėjo nužudyti apie 50 tūkstančių žmonių, tarp jų - apie 35 tūkstančius žydų.

Pasak istoriko, Vilniuje tuo metu buvo apie 58 tūkstančiai žydų, tačiau dalis jų buvo išvežti į koncentracijos stovyklas.

Anot A.Bubnio, H.Pasierbska visiškai prasilenkia su tiesa, tvirtindama, jog Paneriuose nužudyta 20 tūkstančių lenkų.

"Paneriuose nužudyti keli šimtai lenkų", - tikina A.Bubnys.