V. Benokraitis: tai tikrai yra labai sunku
„Delfi“ vadovas pirmą kartą viešai papasakojo, su kokiais sunkumais jo šeimai tenka susidurti auginant devynerių metų autizmo spektro sutrikimą turintį berniuką. Jau dabar V. Benokraitis kelia klausimus, kas gi bus su sūnumi ateityje, kai jam reikės įsidarbinti su tokiu visuomenės požiūriu, koks yra dabar.
„Iš tikrųjų, sunku. Galvojau, kad bus lengviau. Taip, mano vaikas turi autizmo spektro sutrikimą, kuris traktuojamas kaip sunkus neįgalumas. (...). Tokių žmonių kaip aš, kurių situacijos labai sudėtingos, yra daug, tačiau apie tai daug nekalbama. Visų pirma, galiu pasakyti, kad tai tikrai yra labai sunku. Pirmi penki metai iš viso buvo kažkoks košmaras, nes tu nesuvokei, kokioje situacijoje esi, ir pagalbos Lietuvoje nėra labai daug. (...). Per paskutinius tris metus atradome privačius centrus, kurie kainuoja beprotiškus pinigus – realiai tūkstančius eurų“, – nelengva patirtimi dalijasi V. Benokraitis.
Anot jo, šia tema būtina kalbėti, mat vaikų su specialiais poreikiais yra daug, bet jie tarsi neegzistuoja, o ši tema tampa tabu.
„Vienas kitas interviu kažkur yra, kažkiek apie tai kalbama, bet visuomenėje ta dalis neegzistuoja. Taip, man ir mano žmonai sunku atsakyti į klausimą, kas bus ateityje. Kai pasikalbame su žmonėmis, kurie į šią temą daugiau gilinasi ir kurie mato, kas Vakaruose vyksta, kur tiek valstybė deda dideles pastangas, tiek visuomenė labiau priima, matome, kad Lietuvoje galima labai daug dalykų nuveikti“, – teigia diskusijos dalyvis.
Jis atkreipia dėmesį, kad visuomenė, organizacijos neturi galimybės deramai susipažinti su situacija ir išmokti su tokiais žmonėmis elgtis.
„Yra tikrai gerų pavyzdžių. Nesakome, kad niekas apie tai nekalba. Tikrai yra organizacijų, kurios dirba su šia tematika, bet nėra valstybinio požiūrio, strategijos, kuri įtrauktų visas esmines suinteresuotas grupes – žiniasklaidą, valstybines institucijas, visuomenę, verslą. Juk verslas daugiausia juos ir įdarbina. – Įžvalgomis dalijasi „Delfi“ vadovas. – Sakyčiau, turėtų būti kompleksinis sprendimas ir požiūris.“
Davė pažadą sau ir kitiems
V. Benokraitis sako, kad akmenį galėtų mesti ir į savo daržą, mat būdamas tokio portalo kaip „Delfi“ vadovas ir turėdamas tokią asmeninę istoriją, šios temos visiškai neintegruoja į darbotvarkę.
Anot jo, iniciatyva „Tvari Lietuva“ yra tam tikras organizacijos pažadas tvarumo, kartu ir įtraukties temai skirti daugiau dėmesio.
Vis dėlto, pasak diskusijos dalyvio, nors iniciatyva ir apima tiek lygybės, tiek įtraukties temas, į šią sritį įmonė turėtų įdėti dar daugiau pastangų, nes jos „neužkabinamos“ iš esmės.
„Kad ir šiandien galiu duoti sau ir čia sėdintiems pažadą šiai temai skirti dar daugiau laiko. – tikina V. Benokraitis. – Visiškai neabejoju, kad po metų, kai diskutuosime toje pačioje LOGIN scenoje, girdėsime, kad mes turime didelių svarbių iniciatyvų, skirtų neįgaliųjų įtraukties temai.“
Pokyčiai „Delfi“ vyksta jau dabar
Kad ir kaip būtų, „Delfi“ vadovas džiaugiasi šiais metais tvarumo ir lygybės srityse įvykusiu proveržiu tiek pačioje organizacijoje, tiek vadovų komandoje, mat kartu su akcininke estiško kapitalo įmone „Express Group“ „Delfi“ jau susidėliojo aiškius tvarumo tikslus, ESG strategiją.
„Esminiai momentai yra susiję su vyrų ir moterų darbo užmokesčio klausimu. Jau esame arti vidurkio, kad ir ten, ir ten būtų balansas. Prisipažinsiu, reorganizavome visą vadovų komandą, kuri buvo labiau vyriška. Dabar turime fifty-fifty, bet dar yra ką nuveikti.
Kaip vienas iš trijų pagrindinių tikslų ESG strategijoje yra ir neįgaliųjų įdarbinimo pažadas, kurį su vadovų komanda kaip tik šiuo metu turime išsigryninti – išsikelti tikslus, pasidaryti veiksmų planą ir tai pasiekti. Tiesiog jaučiu, kad tai (įtraukties tema – Delfi) yra sekantis didelis žingsnis tiek mano asmenyje, tiek organizacijos gyvenime. Ir šitą žingsnį, aš tikiu, mūsų akcininkai „Ekspress Group“ palaikys.“
G. Kaminskaitė-Salters: visuomenę sužalojo sovietmetis
Savo ruožtu „Telia Lietuva“ vadovė G. Kaminskaitė-Salters mano, kad situacija su įtraukties ir lygybėmis sritimis Lietuvoje nėra gera dėl to, kad mūsų visuomenė yra sužalota sovietinio palikimo – kur neįgalūs vaikai tarsi neegzistavo, buvo slepiami. Anot jos, tai yra stigma, mat tuomet turėti tokį vaiką buvo tarsi prakeiksmas.
„Vakaruose yra kitaip. Kai grįžau į Lietuvą po dvidešimties metų, mane išties šokiravo tai, kad neįgaliųjų tiesiog fiziškai nėra. Jų – nematyti. Dirbant Anglijoje tikrai rimtose institucijose šalia visada būdavo neįgalių kolegų. Dirbau su viena diplomate, kuri yra akla ir kurčia. Ji yra viena iš lyderiaujančių Anglijos diplomačių, kuriai buvo sudarytos visos sąlygos dirbti kartu su mumis, – pavyzdį pateikia diskusijos dalyvė ir priduria, – autizmo spektras yra dar viena sritis, kur matome, kad tų atvejų vis daugėja, bet kaip visuomenė, dar nesame pasiryžę jų priimti“, – teigia ji.
Anot diskusijos dalyvės, tokios įmonės kaip „Telia“ ne tik nori, bet ir jaučia pareigą atstovauti įtraukties klausimams, taip pat rodyti pavyzdį, sukurti sąlygas.
„Taip, tai reikalaus pastangų. Turėsime prisitaikyti, išmokti priimti, suteikti tam tikras darbo sąlygas. Šie žmonės yra dalis mūsų visuomenės ir mes sau morališkai negalime leisti apsimesti, kad jų nėra“, – sako ji.
„Telia“ siekia tapti atviresnė neįgaliesiems
G. Kaminskaitė-Salters atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Telia“ yra organizavusi tokius vidinius renginius kaip neuroįvairovės savaitė, kur įmonės darbuotojai galėjo susipažinti su įvairiais sutrikimais – nuo disleksijos iki autizmo.
„Bet tai yra susipažinimas per distanciją. Tai – visiška pradžia. Tam, kad mes pasiruoštume, mums reikia pradėti nuo mūsų pačių – nuo manęs kaip vadovės, nuo vadovų komandos. Reikia išmokti vesti darbo pokalbius su, tarkime, žmogumi, kuris turi autizmo spektro sutrikimą. Taip pat reikia paruošti mūsų darbuotojus. Kas įdomiausia, kad kai pradedi gilintis į šią sritį, supranti, kad žinių mūsų visuomenėje nėra tiek daug. Visi turėsime šį pokytį padaryti. Bet mūsų planas toks – norime tapti atviri neįgaliesiems, taip pat neuroįvairovės bendruomenės atstovams ir tą pokytį daryti.
Pasakysiu gana ciniškai, šioje srityje matau ir busines case. Šiuo metu „Telia“, IT programuotojų ieško visur – ir Pakistane, ir Indijoje, ir kur. Šie žmonės yra čia, tik jie yra paslėpti. Manau, kad turime pareigą juos pasikviesti į savo šeimą, sukurti darbo vietas ir patys iš to laimėti“, – akcentuoja ji.
„Telia“ taip pat imasi iniciatyvų įtraukties, įvairovės ir lygybės srityse
G. Kaminskaitė-Salters taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonė dirba ir su kitomis įtraukties bei lygybės iniciatyvomis.
„Mūsų darbas lyčių lygybės srityje, manau, atnešė tikrai gerą rezultatą – „Women Go Tech“ iniciatyva sukasi jau ne pirmą sezoną, moterys – pritraukiamos į technologijų sritį“, – teigia ji.
Diskusijos dalyvė taip pat pabrėžia, kad 2019 m. įmonė startavo su parama „Baltic Pride“ eitynėms.
„Iki šiol tą spalvotą vėliavą nešame ir nešime. Taip, sulaukėme negatyvios reakcijos, grasinimų išeiti iš „Telia“. Iš tikrųjų, paliko – vienetai. Kas metai tų grasinimų yra vis mažiau. Manau, kad tokios organizacijos kaip „Telia“ ir turi nešti atsakomybę už mūsų visuomenės keitimą, – sako ji ir priduria, – taip pat esame labai aktyvūs „Duoday“ iniciatyvos rėmėjai. Jos metu neįgalieji lankosi mūsų įmonėje ir dirba šalia darbuotojų, vieni su kitais susipažįsta.“
Vis dėlto G. Kaminskaitė-Salters akcentuoja, kad nors „Telia Lietuva“ pradėjo ne vieną su įtraukties tema susijusią iniciatyvą ir jaučiasi šioje srityje šį tą nuveikusi, matyti aiškus planas, kur dar reikėtų pažengti į priekį.
