Šiomis dienomis su tamsta susiduriame atkeliavę į Filharmonijos koncertą ir pasistatę automobilį Subačiaus ir A. Strazdelio gatvių kampe. Akį patraukia didelis užrašas „Tamsta“. Kodėl taip pavadino muzikos saloną, nežinau, bet skamba maloniai, šiltai. Verslo pasaulyje turime ir daugiau tamstų: MB „Tamsta kebabai“, MB „Tamsta režisierius“, IĮ „Tamstos audiopaslaugos“, UAB „Tamsta profesionalas“ ir VšĮ „Tamsta muzika“. Sąrašo pabaiga.
Tamstų negausu ir kasdienėje vartosenoje. Pažvelkime į patikimus šaltinius. Vytauto Didžiojo universiteto Dažninis lietuvių kalbos žodynas (autorius Andrius Utka) sukurtas vieno milijono žodžių morfologiškai anotuoto tekstyno pagrindu. Tamsta jame užima 4497 vietą (25 pavartojimai), išsyk po šlapintis, šlaunis ir Šumakaris, tačiau virš tardymas, tarpsnis ir Tartu. Taip, tamsta ištisus kilometrus atsilieka nuo savo populiariausio brolio jis, kurį toje pačioje imtyje randame 18 117 kartų, bet ilgoje 42 061 žodžio eilutėje rezultatas nėra prastas. Žinoma, turėtume atsižvelgti ir į tai, kad įvardžiai sudaro 8,71 proc. pasirinktos imties.
Šiais laikais tamsta nedažnas, bet Antano Smetonos (prezidento, ne kalbininko) laikais nuolatinis jo vartojimas ausies nepjovė. Skaitykime 1924 metų laiško blanko pradžią:
Sveikinu Tamstą, mielas brolau bučiuodamas Tamstos baltą veidą ir spausdamas Tamstos dešinę ranką ir velydamas Tamstai geriausios laimės ir sveikatos stipriausios. Aš esmi sveikas, tik nelinksmas, kad kalbėti nemoku. Vargstu, žuvu svetimoj šalelėj, sunkiai dirbu, visi mane nekenčia, visi karakoja ir už blogą mane visi tur. Laimingas esi, broli, savo tėvynėje, savo kalbą kalbi, nieks Tamstos nei širdies neužgauna, kad ir vargus kenti. Dėlto mielas mano brolau, aš Tamstos meldžiu, skaityti knygeles moksliškas, nuslinks nuo akių Tamstos kaip migla tamsybės ir užtekės ant širdies tavo giedri saulutė (Martyno Mažvydo bibliotekos rinkiniai).
Tamsta lietuvio ausiai skamba kaip moteriškos giminės daiktavardis – palyginkime su tamsa, kasa, rasa. Bet tai asmeninis įvardis, toks pats kaip aš, tu, jis, ji. Beje, didysis lietuvių kalbos žodynas teikia 486 žodžius, besibaigiančius -sta. Dalis skamba egzotiškai – tarnysta, dvejysta, gyvasta, skaugysta, kai kurie nelabai patraukliai – žmogysta, žulikysta, subinšluosta.
Pažvelkime, kokia simpatiška tamstos šeima: tamstė, támstasis – „taviškis“, támstoji – „tavoji“, támstinti ir tamstúotis – „vienas kitą tamsta vadinti“. Dar tamstelis ir tamstytė, tamsčiukas ir tamstikė. Kai kur aptinkame ne tamsta, bet tãmista. Kodėl su „i“ žodžio viduryje – dar pakalbėsime. Beje, ir tamsta, ir jo malonybinės formos gali nuskambėti dygokai: Tamstos galva tušti kaip daržinė pavasarį. Čia kaip su protu ir proteliu – skamba maloniau, bet kokybė ne ta.
Kreipdamiesi tamstą vartojame vienaskaitos forma. „Manydami, kad Tamsta neatsisakysi būti mūsų žurnalo prenumeratorium siunčiame Tamstai žurnalo 3 nr.“, – 1931 metais rašoma žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ skaitytojui. „Primename, kad Tamsta nesumokėjai radijo abonentinio mokesčio...“ – griežtai, bet mandagiai įspėja Kauno telefono-telegrafo stotis radijo abonentą Nr. 7755. Pasak Jono Jablonskio, „tamsta pasakomas tik vietoj žodžio tu, kada kreipiamės į kiek didesnį asmenį.“ Tai gražus pasirinkimas tarp oficialaus Jūs ir stačiokiško tu. Šių dviejų kreipinių santykį gražiai nusako „Lietuvių tautosakos“ užrašytas atsakymas mėgėjui tujintis: Tu tai tu, aš treti metai kaip tamsta. Tai būtų tinkama pastaba pastaruoju metu išplitusiam familiariam kreipimuisi į klientą, kai nei regėtas, nei girdėtas anonimas iš verslo įmonės žinutėje kreipiasi prasčiokišku tu: Daugiau nei 30 automobilių modelių, pasiekiamų telefonu, imk ir važiuok; Būtinai Tave informuosime; Tau bus pasiūlyti tik tie prekybos centrai, kuriuose Tavo norimos prekės likutis yra pakankamas. Kai kas polinkyje tujintis įžvelgia demokratijos proveržį, o aš matau tik svetimkalbių barbarų ir proletariato „kultūros“ atneštą prasčiokiškumą, kai bendravome su draugais ir draugėmis ir šaipėmės iš lenkų pan ir państwo.
Todėl prašau tamstų: verčiau ne tujinkimės, bet tamstuokimės. Juk žodžio reikšmė tokia ir yra: „mielas“, „malonus“. Ir čia pats metas nukrypti prie įdomaus kalbos istorijos fakto lietuvių, ispanų ir lenkų kalbose.
Ispanai, rinkdamiesi tarp tu ir jūs, kreipiasi Usted (tarkite ustè). Reikšmė ir vartojimas – kaip ir mūsų tamstos. Dar įdomiau, kad abu žodžiai – ir tamsta, ir Usted – yra trumpiniai iš tos pačios reikšmės junginio, nes tamsta yra sutrauka iš tavo mylista, o ispaniškasis Usted – iš Vuestra merced („jūsų malonybe“). Todėl senesniuose lietuviškuose šaltiniuose aptinkame ilgesnį, dar ne visai sustumtą, variantą tãmista, o ispaniškuose raštuose vietoje dabartinio trumpinio Ud. – senesnį Vd., kuriame išlikusi Vuestra pirmoji raidė. Abu žodžiai vartojami ir daugiskaitos forma: tamstos ir Ustedes.
Išmanūs šaltiniai tokią pačią grandinėlę randa ir lenkų kalboje: wasza milośź pan → waszmość pan → waćpan → wasan → asan. Sudėtinga, ar ne?
Štai, tamstelės, ir viskas!
