Teisę balsuoti turi beveik 90 mln. žmonių. Daugelis nigeriečių tikisi, kad naujasis daugiausiai gyventojų turinčios Afrikos šalies lyderis įveiks saugumo krizę, atgaivins ekonomiką ir sumažins skurdą.
Pirmą kartą nuo karinio valdymo pabaigos 1999 m. atsirado rimtas kandidatas, metęs iššūkį M. Buhari valdančiajai „Visų pažangiųjų kongreso“ partijai (APC) ir pagrindinei opozicinei „Tautų demokratinei partijai“ (PDP). Buvęs kariuomenės vadas M. Buhari traukiasi po dviejų kadencijų, daugelis kritikų sako, kad jis netesėjo pažadų paversti Nigeriją saugesne ir mažiau korumpuota šalimi.
70 metų APC narys Bola Tinubu, buvęs Lagoso gubernatorius, pareiškė, kad dabar „jo eilė“ tapti prezidentu. Jis susiduria su pažįstamu varžovu – PDP kandidatu ir buvusiu viceprezidentu 76 metų Atiku Abubakaru, šeštą kartą pretenduojančiu į aukščiausias pareigas. Abu šie veikėjai praeityje buvo kaltinami korupcija. Netikėtai atsiradęs trečiasis kandidatas, patrauklus jauniems rinkėjams, yra Darbo partijos atstovas 61 metų Peteris Obi, jis pasisako už pokyčius.
Naujasis Afrikos šalies, kurios ekonomika didžiausia, lyderis paveldės sudėtingas saugumo ir finansinių rizikų problemas. Grynųjų pinigų ir degalų trūkumas rinkimams artėjant supykdė daugelį nigeriečių, jau ir taip patiriančių didesnę nei 20 proc. infliaciją.
Renkami ir dveji Nigerijos parlamento rūmai – Nacionalinė Asamblėja ir Senatas.
Nigerijos šiaurėje daugiausia gyvena musulmonai, o pietuose – krikščionys. Dauguma ekspertų mano, kad Nacionalinė rinkimų komisija geriau pasirengusi nei 2019 metais. Siekdama užkirsti kelią sukčiavimui, ji įdiegė biometrinius rinkėjų dokumentus, o rezultatai bus skaičiuojami elektroniniu būdu.
Vykstant balsavimui visoje šalyje dislokuota apie 400 tūkst. policininkų ir kareivių, tačiau saugumo padėtis Nigerijoje sudėtinga. Džihadistai daugiausia veikia šiaurės rytuose, sukarintos banditų grupuotės vykdo masinius grobimus šiaurės vakarų kaimo bendruomenėse, o pietryčiuose separatistai kaltinami rinkimų biurų ir policijos puldinėjimu.
