"Prisimenu, kad slogi nuotaika išnyko po kelių taurelių. O po to jau buvo galima net ir diriguoti orkestrui", - rašo buvęs valstybės vadovas.
B.Jelcinas kaltina "tradicinį rusų gyvenimo būdą", kai alkoholinius gėrimus tenka gerti kiekviena proga. "Vieną kartą pajutau, kad alkoholis iš tikrųjų padeda greitai įveikti stresą", - teigia jis.
Keli prezidento patarėjai po incidento Berlyne nebeištvėrė ir parašė B.Jelcinui oficialų laišką, kuriame jis buvo griežtai kritikuojamas. "Aš jų neatsiprašinėjau. Nė vienas iš jų negalėjo man padėti. Pernelyg didelis nuotolis mus skyrė", - prisimena eksprezidentas.
Berlyno epizodas yra vienintelis, kai B.Jelcinas prisipažįsta piktnaudžiavęs alkoholiu, nors šiaip jis neslepia, kad mėgsta išgerti. "Po to viskas, kas pakeisdavo mano įprastinę būseną - nemiga, persišaldymas, silpnumo akimirkos, - būdavo siejama su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais", - skundžiasi pirmasis Rusijos prezidentas.
Savaitraštis "Moskovskije novosti" praėjusią savaitę išspausdino B.Jelcino knygos ištrauką su buvusios jo patarėjos Alos Jarošinskos komentarais.
Pasakodama apie 1993 metų rudens įvykius - komunistų pučą, autorė rašo, kad didžiausios įtampos momentu, kai Maskvos gatvėse prasidėjo susirėmimai, prezidentas pasigėrė ir nuėjo miegoti.
Į jo kėdę atsisėdo apsaugos viršininkas generolas Aleksandras Koržakovas. Jis vadovavo maišto malšinimo operacijai, priiminėjo ministrų ir kariškių raportus. "Prezidentas prašė, kad aš čia šiek tiek pasėdėčiau, kol jis pamiegos", - aiškino A.Koržakovas apstulbusiems politikams.