Delfi primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pasakė, kad sausio 20 dieną, penktadienį, po susitikimo su generaline prokurore Nida Grunskienė, ji buvo susitikusi ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Susitikime su generaline prokurore V. Čmilytei-Nielsen buvo pranešta, kad Seimui gali tekti susirinkti į neeilinę sesiją, nes prokuratūra ruošia prašymą tokią sesiją sušaukti ir jos metu naikinti vieno parlamento teisinę neliečiamybę.
Teigiama, kad šio susitikimo metu konkreti Seimo nario pavardė atskleista nebuvo. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen jau kelis kartus kartojo, jog penktadienį jai buvo pateikta nuasmeninta informacija. Premjerė taip pat tikina, jog jai jokia informacija apie K. Bartoševičių nebuvo perduota.
„Man nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagos man nebuvo pateikta“, – kartojo Seimo pirmininkė.
Tačiau generalinė prokurorė N. Grunskienė kalbėjo kiek kitaip.
„Sausio 20 dieną susitikime su Seimo pirmininke nei pavardė, nei kokiai frakcijai ar partijai šis asmuo priklauso, įvardyta nebuvo. Buvo nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir [buvo nurodyta] pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – žurnalistams po posėdžio su Seimo darbiečiais antradienį komentavo generalinė prokurorė.
Ar buvo galima išvengti?
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė Delfi antradienį stebėjosi susidariusia situacija.
„Šiaip situacija darosi labai keista. Be to, kad mes ir šiaip turime labai sudėtingą situaciją, susijusią su konkrečiais kaltinimais jau dabar buvusiam Seimo nariui. Bet dar turime ir paralelinę, vadinkime taip, istoriją, kuri kuo toliau, tuo labiau tampa ir politine problema, labiau politizuota. Nes čia jau visi veikėjai vienaip ar kitaip yra susiję su pačia politika ir visa politine sistema.
Man kas keista, kad iš pat pradžių nebuvo visiško skaidrumo. Už ko yra kabinamasi ir kliūnama – už to, kad nesugebama iki galo pasakyti, kas su kuo susitiko ir informaciją perdavė“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.
Politologė priminė, jog po truputį informacijos vis daugėjo ir apie Seimo pirmininkės bei generalinės prokurorės susitikimą. Pradžioje buvo manyta, kad tai tebuvo pokalbis telefonu, vėliau N. Grunskienė pasakė, kad įvyko susitikimas. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, kodėl iš karto apie jį nesakė, teigė, jog nebuvo tokio klausimo.
Šio susitikimo darbotvarkėse nebuvo. Politologė R. Urbonaitė sako iki šiol iki galo nesuprantanti, kam buvo reikalingas Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės susitikimas sausio 20 dieną.
„Tada natūraliai kyla klausimas – vien dėl to, kad reikia sužinoti, ar bus neeilinė Seimo sesija, ar nebus, reikia atskiro susitikimo? Čia telefonu gali užklausti, ir viskas. Gal tada daugiau tikslų buvo tokio susitikimo? Kokie jie? Kodėl darbotvarkėje to nebuvo?
Net ir vakar labai keistai nuskambėjo [Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno – aut. p.] Eugenijaus Gentvilo pareiškimas, kad generalinė prokurorė klausė V. Čmilytės-Nielsen dėl neeilinės sesijos. Ir ji šiai paaiškino, kokia yra neeilinės sesijos sušaukimo tvarka. Tai negi generalinė prokurorė negali pasižiūrėti Seimo statuto ir suprasti, kokiais pagrindais yra šaukiama neeilinė sesija?“ – klausimus kėlė politologė R. Urbonaitė.
MRU lektorė pažymėjo, jog tik šiandien buvo atskleista, kad Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi ir su premjere I. Šimonyte.
„Šitas susitikimas jų darbotvarkėse taip pat nebuvo užfiksuotas“, – pažymėjo politologė.
Be to, ministrės pirmininkės biuro vadovė Ieva Skarelytė atkreipia dėmesį, kad I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen susitikimas sausio 20 d. yra įprastas, kadangi premjerė ne Seimo sesijos metu paprastai susitinka bent kartą per savaitę.
„Premjerė ne Seimo sesijos metu paprastai bent kartą per savaitę susitinka su Seimo pirmininke aptarti einamųjų reikalų, klausimų, kuriems reikia Vyriausybės ir Seimo vadovybės koordinavimo (pvz., Baltijos šalių, Baltijos šalių ir Lenkijos formatais) ir kitų aktualijų. Tokie susitikimai, priklausomai nuo savaitės darbotvarkės, vyksta paprastai penktadieniais, o jeigu kuri nors iš mūsų komandiruotėje, tuomet kitą dieną“, – nurodo I. Skarelytė.
„Nejaugi nebuvo galima išvengti viso to aiškiai pasakant, kas yra kas, kokie susitikimai kada buvo. Nors realiai, jeigu Generalinė prokuratūra būtų iš karto kreipusis su prašymu sušaukti neeilinę sesiją, su identifikacija asmens, visos šios problemos nebūtų“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.
MRU lektorė taip pat teigė, jog niekaip nesupranta, kam buvo reikalingi tarpiniai žingsniai, kurie ir sukūrė visą šią istoriją.
„Tai yra paslydimas lygioje vietoje. Net jeigu generalinė prokurorė iš karto kreiptųsi dėl neeilinės sesijos, jog būtų sprendžiamas klausimas dėl konkretaus Seimo nario neliečiamybės naikinimo, situacija būtų buvusi lygiai tokia pati. Jis galėjo atsisakyti mandato“, – pabrėžė pašnekovė.
Dovana opozicijai
„Manau, valdantieji padarė labai daug dovanų prieš pat rinkimus opozicijai. Suprantu, kad opozicija sunkiai galėjo praleisti tokią galimybę pasinaudoti visomis šitomis dovanomis“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Ji sakė, jog politinės brandos egzamino opozicija šiuo klausimu neišlaikė, valdantieji – taip pat.
„Ir, tiesą sakant, čia V. Čmilytės-Nielsen, kaip šachmatininkės, reputacija šiek tiek griūna. Ji turėjo numatyti visus galimus bent tris artimiausius ėjimus ir juos labai gerai apgalvoti. Iš to, ką dabar matau, negaliu pasakyti 100 procentų, kad čia buvo apgalvota. Matome, kad yra suklumpama. Ir faktiškai tai daroma lygioje vietoje.
Manau, kad dabar reikia labai gerai sustrateguoti ir pačiai V. Čmilytei-Nielsen, ir visiems valdantiesiems – ką jie komunikuoja, kokią informaciją pateikia visiems. Jau ne tik opozicijai, bet ir visuomenei“, – kalbėjo Delfi pašnekovė R. Urbonaitė.
Politologė teigė, jog iš valdančiosios daugumos atstovų pareiškimų susidaro įspūdis, kad juos tiesiog prašoma palikti ramybėje.
„Natūralu, kad taip nebus. Bet jūs turite aiškiai transliuoti, ką žinote, ko ne, ir sudėti visus taškus. Dabar sakoma, kad dedamas taškas, bet padedamas kablelis. Ir už to kablelio griūna visi“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė teigė, jog ketvirtadienį vyksiantis Seimo posėdis, kuriame į opozicijos pateiktus klausimus atsakyti turėtų tiek Seimo pirmininkė, tiek ir generalinė prokurorė, bus įdomus.
„Tikrai bus nemažai dramos. Opozicija tokios progos tikrai nepraleis. Manyčiau, kad valdantiesiems ir ypač Seimo pirmininkei reikėtų gerai pastrateguoti, kokią informaciją pateikė. Matome, kad ne visa informacija buvo pateikta iš karto, kada ji turėjo būti pateikta. Tas liūdina“, – kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Ar valdantieji išsisuks be „nukraujavimo“?
Politologė R. Urbonaitė Delfi teigė galvojanti, kad valdantieji ras būdų iš šios situacijos išeiti be „kraujo nuleidimo“.
„Čia klausimas yra ir opozicijos potencialo – kiek ji dabar įgali įkąsti. Ji bandys, aišku, įkąsti maksimaliai. Bet ar jos potencialo užteks labiau sudrebinti kokių nors žmonių pozicijas, o galbūt net ir visą koaliciją, aš šiek tiek abejoju, matydama tai, kas anksčiau yra vykę. Natūralu, kad burbulas yra pučiamas. Bet valdantieji pradėjo sudaryti sąlygas šiam burbului pūsti, kas irgi verčia šiek tiek suglumti“, – situaciją komentavo politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog ketvirtadienį jau bus matomas visas paveikslas.
„Ir tada paaiškės, kas yra kas, nuo to paveikslo priklausys, kokios gali būti pasekmės. Kol kas nenorėčiau labai daug spekuliuoti, kas galėtų būti. Bet galiu pasakyti taip – paskutinėmis dienomis situacija komplikuojasi. Ir tai vyksta lygioje vietoje. Tikrai nežinau, kodėl nebuvo galima numatyti tokių dalykų, kodėl buvo tiek daug tarpinių žingsnių“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, kai įtariamasis buvo Seimo narys. Šiuo metu nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys, tuo metu jie buvo mažamečiai arba nepilnamečiai.
Tačiau daugiau nei prieš savaitę konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių. Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš Seimo, generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo.
