Nori nenori tenka kelti nemalonius klausimus. Kas pavogė teisę spręsti, kaip leisti mano paties uždirbtus pinigus? Kur dingo mano laisvė pasirinkti?
Savanoriškai II pakopos pensijų fonde kaupti nutaręs žmogus pateko į spąstus. Po kelerių metų kaupimo galbūt ėmė ir pasikeitė kaupiančiojo pajamos, gyvenimo būdas, šeiminė padėtis ar dar kas nors. Juk gyvenime visko gali nutikti. Ir nutinka. Po įvykusio pasikeitimo žmogus pats arba pasitaręs su konsultantais nusprendė, kad jam labiau tinka kitas taupymo senatvei būdas. Tačiau jis nukreipti savo pinigų į taupymą kitaip jau nebegali. Į II pakopos pensijų kaupimą įeiti gali, išeiti – šiukštu ne.
Tačiau nereikia pamiršti, kad II pakopa nėra kažkokia panacėja. Juk investuoti ir ruoštis senatvei yra ir daugybė kitų būdų, kurie kartais net labiau apsimoka.
Vis dėlto pensijų fondų lobistams pavyko pramušti būtent jų proteguotą verslo modelį. Ir politikai nusprendė šiam verslui sudaryti išskirtines šiltnamio sąlygas. Tačiau kodėl į privilegijuotųjų luomą pateko vien tik II pakopos pensijų fondai?
Juk jau sakiau, investuoti į orią senatvę galima ir kitaip. Investicija į nekilnojamąjį turtą, investavimas į akcijas ir obligacijas, investicijos į auksą, galų gale, kaupimas III pakopos pensijų sistemoje. Ir tai tik keli pavyzdžiai.
Tik pats žmogus turėtų nuspręsti, kaip ir kokiu būdu investuoti savo pinigus. Mano pinigai – mano sprendimas. Net ir tas žmogus, kuris pats laisva valia nusprendė kaupti II pakopos sistemoje, turėtų turėti galimybę bet kada pasitraukti ir pasirinkti kitą būdą. Tik taip turėtume tikrai savanorišką antros pakopos kaupimo sistemą: kai gali bet kada įeiti ir bet kada išeiti.
Ir tikrai nesiūlau II pakopos naikinti, ją uždaryti ir išmesti į šiukšlių dėžę. Tai turėtų būti papildoma alternatyva, kurią žmogus galėtų pasirinkti kaip ir bet kurį kitą investavimo būdą. Kam tai patogu ir priimtina, prašau – likite čia ir kaukite toliau. Bet tie, kurie galvoja, kad kaupdami čia nepateisina savo lūkesčių, turi turėti galimybę savo uždirbtus pinigus nukreipti kitur.
Kad Seimas, sukurdamas tokią sistemą, padarė klaidų, pabrėžia ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Dar daugiau: ji kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose vadina šimtmečio afera.
„Maža to, gyventojai yra klaidinami, jog praktiškai privalomu tapusiu kaupimu sprendžiama demografinė problema ir kaupiant privačiai esą pensininkai nebebus priklausomi nuo dirbančiųjų skaičiaus. Tiesa yra ta, kad nepriklausomai, kaip kaupsite pensijai, jeigu dirbančiųjų bus mažai, kentės ekonomika. Tad ką Jūs su savo 30 ar daugiau eurų galėsite nuveikti, priklausys nuo darbingų žmonių“, – rašė I. Ruginienė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad dėl pokyčių pensijų kaupimo fonduose artimiausiu metu nusimato diskusija ir ji bus svarbi. Pasak jos, Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išsakė poziciją, kad prirakintų žmonių laikyti negalima.
Tuo metu Laisvės frakcijos, kuri lyg ir turėtų būti už laisvą pasirinkimą, atstovas Vytautas Mitalas stojo į fondų pusę. Tačiau partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė galiausiai pareiškė, kad korekcijos pensijų kaupimo sistemoje būtinos: prievartos mechanizmas sunkiai suderinamas su asmens apsisprendimu.
Taigi, dabar garsiausiai už dabartinę sistemą pasisako konservatoriai. Tie, kurie visada žino geriau. Kyla visai natūralus klausimas, ar žino patys, ar su pensijų fondų lobistų pagalba.
Žinoma, nereikia būti naiviems ir galvoti, kad pensijų fondų lobistai lengva ranka sutiks atiduoti savo sugriebtus kaupėjus. Jie kaip ir tada, kai Seime buvo kuriama ši sistema, kuri veikia dabar, dės visas pastangas, kad viskas taip ir liktų. Nebus gailima pinigų nuomonės formavimui, influencerių paslaugų užsakymui. Tačiau visame šiame turguje turėsime gerą progą pamatyti, kiek mūsų politikai atsparūs lobizmui.
