Pasak leidinio „Suddeutsche Zeitung“, M. Scholzas jau kelis kartus sakė, kad Vokietija šiuo klausimu neveiks viena. JAV esą nori, kad Vokietijos vyriausybė ne tik leistų tiekti „Leopard“ iš kitų šalių, bet ir pati perduotų juos Kyjivui.
„Antradienį per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu jis leido suprasti, kad Vokietija galėtų nusileisti dėl „Leopard 2“ tiekimo tik tuo atveju, jei JAV savo ruožtu tiektų tankus „Abrams“, – sakoma pranešime.
Apie O. Scholzo iškeltą sąlygą, remdamasis šaltiniu Berlyne, rašo ir „Reuters“.
Berlynas turi veto teisę dėl bet kokio sprendimo eksportuoti savo tankus „Leopard“, kuriuos naudoja NATO sąjungininkų kariuomenės visoje Europoje ir kuriuos gynybos ekspertai laiko tinkamiausiais Ukrainai.
Pastarosiomis dienomis Vokietijos kancleris už uždarų durų kelis kartus pabrėžė sąlygą, kad Ukrainai taip pat turėtų būti siunčiami JAV tankai, su anonimiškumo sąlyga sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietijos delsimą tiekti modernius tankus „Leopard“.
„Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti arba lygintis su kitais. Kai sakoma: „Duosiu tankų, jei kas nors kitas irgi pasidalins tankais“. Nemanau, kad tai yra teisinga strategija", – auditorijai Davose vaizdo ryšiu kalbėjo V. Zelenskis .
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karin Jean-Pierre pakomentavo O. Scholzo sąlygą dėl „Leopard 2“ perdavimo.
„Prezidentas mano, kad kiekviena šalis turėtų savarankiškai nuspręsti, kokią pagalbą ir kokios rūšies įrangą ji yra pasirengusi suteikti Ukrainai“, – pabrėžė ji per spaudos konferenciją.
K. Jean-Pierre teigė, kad valstybės palankiai įvertino Vokietijos ir Didžiosios Britanijos sprendimą suteikti karinės įrangos ir ginkluotės. Pasak jos, „tautų solidarumas“ remiant Ukrainą yra akivaizdus. Tačiau „tai yra kiekvienos šalies sprendimas“.
Kartu Baltųjų rūmų atstovė spaudai pabrėžė, kad JAV yra „didžiausia saugumo ir humanitarinės pagalbos Ukrainai teikėja“.
Europos Parlamentas trečiadienį paragino Vokietijos kanclerį O. Scholzą leisti perduoti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų. Parlamentarai trečiadienį didele balsų dauguma pritarė atitinkamai žaliųjų iniciatyvai. Tekste teigiama, jog Europos Parlamentas ragina O. Scholzą inicijuoti Europos šalių konsorciumą, „kad toliau nebūtų vilkinamas „Leopard 2“ kovinių tankų perdavimas Ukrainai“.
Formuluotę pasiūlė Vokietijos žaliųjų politikas Reinhardas Bütikoferis.
Tai, kad Europos Parlamentas konkrečios ES šalies vyriausybės vadovą ragina ko nors imtis, yra neįprasta – juolab kad raginimą inicijavo Vokietijos valdančiajai koalicijai priklausančių žaliųjų atstovas. Šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis.
Europoje didėja spaudimas Vokietijos vyriausybei pagaliau pritarti „Leopard“ tankų perdavimui. Berlynas šiuose debatuose vaidina pagrindinį vaidmenį, nes „Leopard“ tankai yra kurti Vokietijoje. Paprastai tolesniam vokiečių gamybos ginkluotės perdavimui trečiajai šaliai reikalingas Berlyno sutikimas.
Scholzas atkakliai tyli
Kancleris O. Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti Kyjivui.
Europos sąjungininkai maldauja Vokietijos kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį, kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli ES lyderiai ragino priimti sprendimą.
Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su savo partneriais“.
Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu.
Tačiau išvardydamas ginklus nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“, jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“.
Vietoj to jis pakartojo, kad „mes remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“. „Niekada nieko nedarome vieni, bet kartu su kitais, ypač Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai prisidėjo prie vis garsiau skambančių raginimų, kad Berlynas uždegtų žalią šviesą „Leopardų“ siuntimui į Ukrainą.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys penktadienį susitiks JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kad suderintų savo naujausius pažadus Ukrainai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir pozityvių signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.
Nuo karo pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai. Šis klausimas bus vienas svarbiausių naujai paskirto ir antradienį pradėjusio eiti pareigas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbe.
