Kalviškių gyventoja Dovilė jau 16 metų gyvenvietėje plėtoja savo šeimos verslą. Moteris, sužinojusi apie Nacionalinės žemės tarnybos planus aplink Vilniaus paukštyną įvesti sanitarinę zoną pakraupo, praneša „LNK Žinios“.
Ji tikina, tai sužlugdys kaimą.
„Labai apmaudu, labai pikta, kadangi gyvename čia su visais šitame kaimelyje, plečiamės ir vykdome veiklą. Dabar, kad paukštynas negalėjo 30 metų – pabrėžiu, 30 metų – susitvarkyti savo sanitarinės zonos. Po 30 metų jie sugalvojo, kad reikia tvarkytis“, – sakė Dovilė.
Ji pabrėžia, kad sanitarinės zonos įvedimas paveiks ne tik pačius gyventojus, bet ir verslus.
„Aš turėčiau priklausyti nuo paukštyno valios. Jeigu man reikėtų renovuoti pastatą, darytis keliuką, statytis tvorą ir t. t. ir pan. Aš planavau čia atidaryti kavinukę“, – sakė ji.
Rudaminos, Kalviškių, Valčiūnų ir Juodšilių gyventojai rugsėjį gavo pirmuosius raštus, iš kurių ir sužinojo, kad jų sklypai pateks į steigiamą sanitarinę apsaugos zoną.
„Mes dabar sužinome, kad mes surištomis rankomis ir savo nuosavybėje veikti negalime. Suprantu, jei tai būtų kalba apie naujai planuojamas gyvenvietes, naujus sklypus. Tada taip, turi ribojimą ir apsisprendi pirkti ar ne“, – sakė Alma.
„Sklypo kaina, aišku, kistų ir mes ten planavome, pirkome sklypą statybai“, – sakė dar viena gyventoja.
„O dabar mums atima visas teises. Ką dabar – stogą reikės remontuoti, renovuoti negalima, apšildymas negalimas“, – sakė vyras.
Sanitarinėje zonoje nieko naujo statyti negalima, be to, greičiausiai ir sklypų, ir nekilnojamojo turto vertė sumažės net keturis kartus, kils ir daugiau problemų.
„Sanitarinės zonos nustatymas reiškia tai, kad šis ūkio subjektas neturės taikyti jokių taršos poveikio mažinimo priemonių“, – sakė Juodšilių gyventoja Agnė.
Gyventojai sako, kad sužinoję apie planą įvesti sanitarinę zoną, kreipėsi į visas įmanomas institucijas, tačiau pagalbos nesulaukė. Vėliau rinko parašus peticijai.
„2,5 tūkst. mes surinkome per visas gyvenvietes. Žmonės buvo be galo aktyvūs“, – sakė moteris.
Visi šie gyventojų veiksmai bent kol kas teigiamo rezultato nedavė. Todėl žmonės planuoja kreiptis ir į teismą.
Vilniaus paukštyno vadovas apgailestauja ir sako, kad tikisi kompromiso.
„Ar tai zonos sumažinimas, ar tai kompensacijos, ar tai kažkokios veiklos apribojimas, iškeldinimas. Mes nenorėtume jaustis vieni šitame konflikte. Šitoje problemoje tikimės ir valstybės paramos, bendradarbiavimo“, – sakė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Tiesa, kompromiso ieškoti pasiruošę ne visi.
„Paukštynui ir jo valdžiai norėčiau pasakyti, kad mes esame ne vištos. Mūsų paprastai neišskersite, mes už savo gyvenvietes pastovėsime“, – sakė vyras.
Tarnyba aiškina, kad sanitarinės zonos turėjo būti nustatytos dar prieš 30 metų, kai šioje vietoje buvo formuojami sklypai. Dabar jie esą tik taiso kitų paliktas klaidas.
„Šitas subjektas kreipėsi šiemet, 2022 m. Rudenį pradėjome tą klaidos taisymo mechanizmą taikyti“, – sakė NŽT atstovas.
Vilniaus rajono savivaldybė tikina, kad supranta situacijos rimtumą ir gyventojų susirūpinimą. Tačiau pabrėžia, kad vietos valdžia negali paveikti tarnybos ar Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimų.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
