Laivus, įskaitant raketinį kreiserį „Varyag“ ir didelį priešpovandeninį laivą „Admiral Tribuc“, sekmadienį, lapkričio 6 d., Singapūro sąsiauryje pastebėjo laivų stebėtojai. Laivai plaukė į savo bazavimosi vietą Vladivostoke.
„Ar matote ant vamzdžių raides „Z ir „V“? Kaip sename anekdote: „Neprireikė.“ Ir viskas dėl Turkijos ir jos sąsiaurių. O jie laukė devynis mėnesius. Pavargo, atlikti remonto nebuvo kur, įgulai atsibodo“, – parašė Andrejus Klimenka, Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto stebėjimo grupės vadovas.
Jo teigimu, „Varyag“ ir „Admiral Tribuc“ Viduržemio jūroje stovėjo nuo vasario 2 d. ir ruošėsi plaukti į Juodąją jūrą, kad galėtų atakuoti Ukrainos teritoriją.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra vienas iš nedaugelio Vakarų valstybių lyderių, kuris vis dar palaiko ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
V. Putinas, antradienį telefonu kalbėdamasis su Turkijos prezidentu R. T. Erdoganu, pareiškė norįs „realių“ Ukrainos garantijų, kad jo šalis grįžtų prie ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo.
Pasak Kremliaus, V. Putinas pokalbio metu nurodė, kad Maskva nori, jog humanitarinis grūdų gabenimo koridorius nebūtų naudojamas kariniams tikslams. Negana to, Rusijos prezidentas pareikalavo, kad būtų atliktas „išsamus tyrimas dėl incidento“, susijusio su jos Juodosios jūros laivynu. „Tik po to bus galima kalbėti apie galimą grįžimą prie darbų“ neperžengiant susitarimo rėmų, Kremliaus pranešime cituojamas V. Putinas.
Kalbėdamas apie minėtą incidentą, Rusijos prezidentas omenyje turėjo tariamą Ukrainos dronų ataką prieš jo šalies Juodosios jūros laivynui priklausančius laivus, kurie esą dalyvavo padedant įgyvendinti grūdų eksporto susitarimo sąlygas. Maskva teigia, kad būtent tai pastūmėjo ją pasitraukti iš šios sutarties.
Šis liepą pasirašytas susitarimas laikomas gyvybiškai svarbiu, siekiant sušvelninti Rusijos invazijos į Ukrainą pakurstytą pasaulinę maisto krizę. Pagal šią sutartį iš Ukrainos uostų iki šiol išgabenta daugiau kaip 9,5 mln. tonų grūdų.
Rusija vos per kelias dienas pakeitė savo sprendimą dėl grūdų susitarimo. V. Putinui teko nusileisti. Susidūręs su situacija, kai reikėtų blokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos arba tyliai pripažinti, kad jo grasinimai tebuvo blefas, Kremliaus lyderis nusprendė neatnaujinti pasaulinės maisto krizės, skelbė „The Guardian“.
Pasitraukti iš susitarimo dėl gūdų eksporto iš Ukrainos Juodąja jūra Rusija ruošėsi ne vieną savaitę. Ji pagrasino tai padarysianti po spalio mėnesį ant Krymo tilto nugriaudėjusio sprogimo ir dar kartą, kai praėjusią savaitę buvo surengta dronų ataka prieš Juodosios jūros flotilę.
Bet Rusijai galiausiai sustabdžius dalyvavimą susitarime, netrukus paaiškėjo, kad Maskva neturi jokio plano. Kai V. Putinas gėdingai persigalvojo, pasikonsultavęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, vienintelės nuolaidos, kurių galėjo tikėtis, buvo Kyjivo pateiktos „rašytinės garantijos“.
„Kremlius tiesiog pats įkrito į duobę ir nežinojo, kaip iš jos išlipti, – parašė analitikos įmonės „R. Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja. – Dalyvavimas [grūdų] susitarime buvo sustabdytas, bet neaišku, kaip nutraukti grūdų eksportą. Kito būdo, išskyrus karinį, nėra, tačiau jie to neplanavo.“
Kaip skelbė „The Guardian“, Rusijai galėjo būti asmeniškai pažadėta įvairių dalykų, įskaitant garantijas, galinčias padėti jai eksportuoti savo žemės ūkio produkciją.
Visgi Kremliaus nusileidimas aiškiai rodo, kad V. Putiną galima priversti nusileisti, kai jis susiduria su pasipriešinimu ir ignoravimu. Jis „žino, kaip atsitraukti, jei reikia“, sakė T. Stanovaja.
„V. Putinas nori priversti Vakarus su juo derėtis kaip įmanoma greičiau, kad įšaldytų konfliktą. Jo tiesioginiai pasiūlymai nedavė rezultatų, todėl jis griebiasi kitų strategijų, tokių kaip kalbos apie Ukrainos nešvarią bombą, grasinimai branduoline eskalacija ar pasitraukimas iš grūdų susitarimo, kad tik Vakarai sėstų su juo prie derybų stalo, – „Bloomberg“ teigė Londone įsikūrusios rizikos ir strateginių konsultacijų įmonės „Control Risk“ direktorė Oksana Antonenko. – Kol kas šios strategijos nepasiteisino, ir manau, kad nepasiteisins, bent jau artimiausioje ateityje.“
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Turkija vaidina labai svarbų vaidmenį stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje. Pasak jo, svarbu vertinti ne valstybės retoriką, o konkrečius veiksmus.
„Aš manau, pirmiausia turime vertinti ne retoriką, o konkrečius veiksmus. Ir turbūt niekas negalėtų suabejoti tuo, kad Turkija vaidina svarbų vaidmenį stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje tiek karine prasme, tiek ir sprendžiant humanitarines problemas, konkrečiai grūdų eksporto koridoriaus suformavimą“, – prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Taigi prezidentas teigia pozityviai vertinantis Turkijos pagalbą Ukrainai karo su Rusija kontekste.
„Ši valstybė, kaip NATO narė, tikrai prisiima visą atsakomybę, kuri yra NATO nariui imanentiška. Ir dėl tos priežasties, aš manau, kad [Turkija – ELTA] ir toliau atliks šitą vaidmenį pozityviai prisidėdama prie šio konflikto pabaigos“, – pridūrė jis.
