Turėjau smagumo dalyvauti nacionalinio skandalo lygmenį pasiekusioje LRT laidoje apie tai, ką mes manome apie prezidento Nausėdos metaforą „Vokietijos kariškiai versus mergina savaitgaliui prie ežero“. Diskusija tvarkingai nukrypo į šoną, nes Benas for President pateikė žymiai aktualesnę ir taiklesnę sampratų binomiją: „Lietuva versus gėjų tauta“. Ir štai rezultatas: gėjų baimė dar kartą, bet turbūt ne paskutinį, vienai dienai išstūmė į paraštę esmines aktualijas – karą Ukrainoje ir netgi mažėjantį Šimonytės reitingą. Tokie dalykai ne kasdien nutinka, todėl galima daryti prielaidą: Gudelis jau turi savo elektoratą. Kompaktišką, aktyvų, širdingą.
Laidoje aš pasakojau apie lietuviškojo gudelizmo ekvivalentą Italijoje. Nes tam tikrų analogijų yra: Silvio Berlusconis, kaip ir Benas Gudelis, yra pasiturintis, įtakingas verslininkas. Silvio valdo žiniasklaidos grupę „Mediaset“, Benas yra „Lietuvos ryto“ grupės akcininkas. Silvio neabejingas dailioms moterims, Benas – „Mis Lietuva“ konkurso kuratorius. Silvio pagarsėjo pikantiškais pasisakymais, Benas – matėme ir girdėjome – kalba tai, kas vieniems labai patinka, o kitiems sukelia pasipiktinimą.
Tiesa, Gudelis nenuėjo į politiką. Kol kas. Berlusconis iki mano atvykimo į Italiją taip pat buvo viso labo klestintis, mažumėlę ekscentriškas verslo atstovas. O paskui atėjo diena, kai jis tarsi gladiatorius per savo televizijas eteryje tarė kultinę frazę: „Išeinu į areną“. Ir išėjo. Ir įkūrė judėjimą „Pirmyn, Italija“. Ir tapo premjeru. Ir netgi ne vieną kartą.
Milijardierius Berlusconis pasuko į politiką 1994 metais ir joje pasiliko ilgą laiką, iki šiandien, nes tokio tipo personažų niekas nebuvo regėjęs. Moralistai krikščionys demokratai ir intelektualūs kairieji italams buvo tiek nusibodę, jog naujas stipriai įdegęs veidas išsyk krito į akį. Ypač po to, kai pasakė kultinę frazę: „Komunistai valgydavo naujagimius!“ Sukluso ne tik Italija, bet ir Europa. Kas čia taip kalba?
Kaip tai kas? Turtingiausias, šauniausias, žaviausias. Jis be ceremonijų prisistatė: „Pasaulinėje scenoje nėra nė vieno, kuris galėtų man prilygti, nė vienas politikos veikėjas negali pasigirti mano praeitimi, mano istorija.“ Silvio tikrai buvo ne juokais genialus: jis pasitelkė majonezo reklamos standartus, prekybos centro leksiką, kerinčią serijinio moterų suvedžiotojo šypseną. Įtakinga Italijos elektorato dalis – moterys – entuziastingai plodavo, kai prabildavo jis – supermilijardierius, metęs iššūkį vaikų valgytojams.
Berlusconio strategija buvo labai paprasta, bet efektinga: patikti. Kalbėti taip, kad tave ne tik girdėtų, bet ir suprastų. Visi! „Italijos publika nėra vien tik intelektualai, vidutinis jos lygis – kaip septintos klasės mokinio, kuris netgi nesėdi pirmame suole. Būtent tokiai publikai aš turiu kalbėti.“ Ši publika atsidėkojo: stropiai balsavo už anekdotų ir mačizmo čempioną.
Galantiškos frazės apie moteris ir lyčių santykius tapo Berlusconio politinio naratyvo šerdimi. Imkime tokią milijardieriaus Silvio frazę, kuriai, manau, pritartų ir mūsų milijonieriaus Beno gerbėjai: „Geriau būti gražių merginų garbintoju nei gėjumi!“ Po to, kai privačiu lėktuvu iš Milano į Romą skraidantis premjeras ištarė šią frazę, Italijoje kilo galinga protestų banga. Bet jis tik šyptelėjo ir tarstelėjo: „Aš esu Viešpaties pateptasis, nes juk kažkas dieviško yra tame, kad už tave balsuoja.“
Premjero-playboy‘aus repertuarą papildydavo vis pikantiškesni pasisakymai. Toks yra visų politikų, bent kartą pabandžiusių įtikti auditorijai turgaus lygio sentencijomis, likimas. Jeigu vienąsyk pasakysi A, teks pasakyti ir B. Nes publika laukia, nori, reikalauja lyg dar vieno tritaškio: „Pakartok!“ Berlusconio pasisakymai tapo klasikiniais seksizmo manifestais, nebeslepiamo gašlumo grynuoliais. Panūdęs girti savo partijos narę, pretenduojančią į vieno regiono vadovo postą, jis taip kalbėjo: „Per 26 metus ji nė karto man taip ir nedavė!“ Aplodismentai.
Italas Silvio savo pasisakymais yra saldžiarūgštis. Lietuvių Benas – rūsčiai kampuotas, amerikietiškai monumentalus. Klausiausi ir galvojau: bet juk čia byloja Donaldas Trumpas, naujas MAGA variantas prie gintarinės Baltijos. Gudelis-amerikietis nepripažįsta skirtumų tarp antrojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos, todėl laidos dalyviui, komunikacijos ekspertui Gabrieliui Raphaeliui Bortai atrėžė, kreipdamasis į jį „tu“: „Kai aš tave pasamdysiu, galėsi man paaiškinti.“ Kažkada labai panašiai, tik šiek tiek grubiau, D. Trumpas debatuose nutildė konkurentą Jebą Bushą: „Leisk man kalbėti, tu patylėk!“
D. Trumpas Amerikoje, kaip ir S. Berlusconis Europoje, atvirą, fašistinio tipo seksizmą pavertė politinio šou instrumentu. „Jeigu ji nesugeba patenkinti savo vyro, ar ji gebės patenkinti Ameriką?“ – taip savo elektoratui Hillary Clinton netinkamumą Baltiesiems rūmams apibūdino Donaldas. Įdomu tai, kad tokie ir dar pikantiškesni („Jai iš akių, iš visų galų teka kraujas“; „jeigu esi VIP, gali griebti jas už p...ės“, „moterys yra estetiškai malonūs objektai“) Amerikos vyro Nr. 1 pasisakymai dar labiau sustiprino jo rinkimų kampanijos strategiją. Atsirado daug nepatenkintų, bet dar daugiau atsirado entuziastingai pritariančių.
„Aš ne žmogus, aš – vyras“. Jeigu Gudelis nutartų eiti į politiką, ši frazė galėtų tapti startiniu prezidentinės kampanijos naratyvo teiginiu. Apverčiam teiginį ir žiūrim, ką turim: gerai – jis yra vyras, bet kodėl neigia žmogų savyje? Galų gale – koks skirtumas? Jeigu Amerikos, Italijos vyrai numeriai 1 užlipo į politikos olimpą, pasitelkę seksizmo, anti-LGBT naratyvo dopingą, kodėl mūsų nelabai žmogus, bet labai vyras negalėtų sėkmingai triuškinti konkurentų tuo pačiu, gerai išbandytu ginklu.
Benas for President pademonstravo, kad puikiai jaučia vidaus ir užsienio politikos skersvėjus: „Aš noriu matyti Ukrainos vėliavą, kur ji yra? Mes kaip tauta nesame gėjų tauta. Kas čia bendro su gėjais? Aš matau gėjų vėliavą, nematau Lietuvos vėliavos, nematau Ukrainos.“ Štai jums dar viena galinga, vyriška, patriotinio tipo priešprieša: gėjai versus Ukraina! Arba – arba. Gaila, nebegalėjau laidoje įsiterpti ir priminti: Zelenskio Ukraina be didesnių problemų ratifikavo Stambulo konvenciją.
Lietuvos vyras Nr. 1 gerb. ponas Gudelis tvirtai pritarė Nausėdai dėl koncepto „mergina prie ežero“. Prezidentas, gavęs išskirtinę vyriško solidarumo dozę, turėtų suklusti. Rizika tapti vyru n. 2 ateityje galėtų nepasiteisinti.
