Tačiau Seimo narių atsakymai netenkino.
„Pristatėte daug priemonių, kurios įmonėms ir ūkiams bus reikalingos po mirties“, – apibendrino komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Žemės ūkio ministerijos žingsnius pateikė ministras Kęstutis Navickas:
„Tai aktualus klausimas, nes šiandien gyvename energetinėje krizėje. Iš mūsų pusės per šiuos metus teikiama parama pagal inžinerinės paramos priemones ir pramonei apsirūpinti tvaria energetika.
Pagal karo komunikatą teikiama 31 mln. eurų parama, kuri bus išdalinti per šiuos metus. Dauguma ES šalių narių pritaria, kad komunikatą ir paramą reikia pratęsti.
Skirtos lengvatinės paskolos iki 0,5 mln. eurų ir parama gamtinių dujų katilų įrengimui. 10 mln. eurų parama skirta kiaulininkystės sektoriui. 12 mln. eurų paukštininkystės sektoriui.
Dar aptarta su sektoriumi ir laukiamas EK pritarimas sodininkystės sektoriui, nes obuolius krituolius perdirbančios įmonės nebepriima produkcijos ir šiuos praradimus siekiame kompensuoti.
Toliau investicinės priemonės biodujoms, saulės kolektorių įrengimui, energijos efektyvumo didinimui. Biometano dujų jėgainių statybai paramą skirs kelios ministerijos.
Dabar kaip tik rengiamas nacionalinis biudžetas ir derybose tikimės susitarti dėl papildomo finansavimo pasėlių draudimui.“
Energetikos ministerijos atstovė sakė, kad raštu atsakė į klausimus.
Inga Jankevič perskaitė atsakymus:
„Energetikos ministerija sakė, kad būtų netikslinga nustatyti kompensacijas ūkininkams, kurie gamina perteklinę saulės energetiką, nes tai iškreiptų rinką.
Apie galimybę elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektrą galėtų naudoti visame ūkyje, ne tik tame pat pastate, sakė, jog jėgainės turėtų būti jungiamos prie vieno įvado.
Dėl galimybės dalintis pagaminta elektra sakė, kad gaminančio vartotojo modelis yra gamyba savo ūkiui bei galimybės parduoti. Energiją galima paskirstyti tik tarp savo nuosavybės teise valdomų objektų.
Į pasiūlymą suteikti skubią žemės ūkio subjektams pagalbą dėl pabrangusios elektros energijos, tai Finansų ir Žemės ūkio ministerijų prerogatyva.
Į pasiūlymą nustatyti, kad už suvartotą elektros energiją ūkininkas galėtų atsiskaityti per 2-3 mėn – tiekėjai galėtų šį modelį svarstyti, tačiau teisės aktų, kurie įpareigotų tą daryti, nėra. Tačiau to norėtų ir pramonė bei kitas verslas. Tiekėjai nėra finansiškai pajėgūs savo lėšomis taikyti šį modelį. Paramą galėtų teikti Žemės ūkio ministerija.
Paskutinis pasiūlymas parengti skubias pagalbos priemones žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui pagalbos priemones trumpajam ir ilgajam laikotarpiui. Numatyta parama saulės ir vėjo jėgainėms ir energijos kaupimo įrenginiams.“
Kęstutis Mažeika sakė, kad šios priemonės neprieinamos kelias dešimtis hektarų turinčiam ūkininkui neprieinamos. Gal geriau tiesiog paankstinti tiesioginių išmokų išmokėjimą, kas būtų reali parama. Žmonės laukia šių pinigų. Biodujos ir bioetanolis, tą įgyvendinti gali Lietuvoje keletas koncernų, kurie to pajėgūs imtis. Reikia nusileisti arčiau žemės.
„Mėginau įsigilinti praeitame komitete, perskaičiau Energetikos ministerijos atsakymą ir vis tiek nesupratau, jei ūkininkas turi keletą pastatų, kokio galingumo ir kur jis gali pastatyti ir kaip pasinaudoti parama. Ar gali ant vienos pastato pastatyti didelę elektrinę ir gauti paramą“, – dėstė Juozas Baublys, Seimo narys.
Energetikos ministerijos atstovas sakė, kad tai priklauso nuo paramos sutarties ir teoriškai ūkininkai tą gali daryti jau dabar.
„Padėtis panaši į tą, kai skęstančiam žmogui siūloma pradėti lankyti baseiną. Pasigendame paaiškinimo, kas bus su energetikos kainų, nes Estijoje ji kur kas žemesnė. Ar tai laikinas reiškinys, kas daroma, kad kainos susivienodintų su kaimynais. Ar taip bus visą laiką, ar keisis. Kitas dalykas, tai, ką kalba žemės ūkio ministras apie išvardintas priemones, jos jau baigėsi. Pandemija jau baigėsi.
Vakar išmokėti paskutiniai mokėjimai kiaulininkystės sektoriui už rugpjūtį ir pinigai iškeliavo tiekėjams ir visi laukia lengvatinių kreditų, nes kito varianto nėra. Gyvulių augintojai, sodininkai, turintys sandėlius, vienu balsu sako, kad nepakels šios krizės. 31 mln. eurų ištirps kaip litras vandens dykumoje. Pinigų investuoti į biodujas niekas neturi. Mūsų matymas, kad reikia į žemės ūkį įlieti pinigų“, – konstatavo Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
„Nieko naujo neišgirdome. Visos priemonės nukreiptos į ateitį, o paramos reikia šiandien. Kodėl negalime atsisakyti kai kurių mokesčių. Pavyzdžiui, aplinkosauginių, kelių rinkliavos, kompensuoti energijos brangimą. Pinigų nėra, bet jų bus dar mažiau, kai nutrauksime gamybą. Svarstome nutraukti gyvulininkystės veiklą ir karves parduoti lenkams. Negirdime nieko, ką padaryti, kad žemdirbiams būtų teigiama žinia“, – sakė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Raimondas Juknevičius, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, sakė, kad dabar politika nukreipta dotuoti energetikos brangimą vartotojams, ne verslui, tačiau tai pavojingas kelias. Silpnesni verslai trauksis iš gamybos, atleis darbuotojus, o didėjančios kainos pasieks vartotojus.
Energetikos ministerija atsakė, kad didysis kainų šuolis jau praėjo ir jos mažėja. Analitikai prognozuoja, kad ateinančių metų I ketvirtį gamtinių dujų kaina kris žemiau nei 100 eurų už Mw. Be to, krenta Kinijos ekonomika ir tai mažina paklausą. ES valstybės jau 86 proc. saugyklų užpildyta. Rusija šantažuoti galimybių turi mažiau. Dujų kaina lemia elektros kainą didmeninėje rinkoje, per paskutines kelias savaites energija ten pigo 30 proc.
„Neišgirdome jokios priemonės, kuri gelbėtų verslus ir žmones. Tikėkimės, kad artimiausiu metu atsiras realios priemonės, kaip gelbėti sektorių“, – diskusiją apibendrino V. Pranckietis.
