Dalyvaudamas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ T. Venclova pabrėžė, kad Ukrainoje sukeltu karu V. Putinas nusprendė įrodyti, kad smurtas apsimoka ir pabandė grįžti į XIX a. ir į XX a. pirmąją pusę.

„Tada būdavo – užkariavai kažkokį rajoną ir tas rajonas jau tavo. Na, XX a. antrojoje pusėje taip jau nebėra, XXI a. amžiuje tuo labiau taip neturėtų būti. Pasauliui labai svarbu įrodyti, kad taip nėra ir nebus. Gal tik iš dalies pavyks įrodyti, bet tai dar vyksta. Tas smurtas neapsimoka“, – kalbėjo profesorius.

Jis atkreipė dėmesį į kai kurių ekspertų prognozes, kurios teigia, kad neva yra 15-20 proc. tikimybė per artimiausią dešimtmetį kilti branduoliniam karui.

„Tai gali atrodyti nedaug, bet iš tikrųjų tai yra daug. Tarp kitko, tai nebūtinai bus pasaulinis Holokaustas, tai gali būti tiesiog apsikeitimas atominiais smūgiais, kurį Rusija pralaimės“, – svarstė jis.

T. Venclova Žinių radijui sakė manantis, kad Vakarai Ukrainos neišduos, bet greičiausiai niekada neduos jai tiek ginklų, kiek reikia pergalei pasiekti.

„Be to, truputį neaišku, kas būtų toki Ukrainos pergalė. Faktiškai pergalės negalima pasiekti, jeigu neužimsi Maskvos ir Sankt Peterburgo“, – svarstė jis.

Tikra Ukrainos pergalė, anot Žinių radijo pašnekovo, būtų Krymo ir Donbaso susigrąžinimas ir Rusijos pertvarkymas naujais pagrindais, kurie panaikintų dabartinės Rusijos agresyvumą.

„Tai būtų tikra vienintelė pergalė, bet ji atrodo neįmanoma nepaėmus Maskvos ir Sankt Peterburgo, o net jeigu mes esame labai labai geros nuomonės apie ukrainiečių kariuomenę, to tikėtis, turbūt, netenka“, – sakė T. Venclova.

Komentuodamas saujelės veikėjų keliones į Baltarusiją ir Maskvą, Žinių radijo pašnekovas sutiko, kad tai yra veikimas prieš valstybe, tačiau, jo nuomone, nerimtas.

„Mano manymu, čia irgi nereikia dramatizuoti. Kai Justas Paleckis vyresnysis su Salomėja Nėrimi, Liudu Gira ir kitais vyko į Maskvą, jie vis dėlto atstovavo tam tikram Lietuvos visuomenės segmentui. Gal nelabai dideliam, bet nelabai mažam. Dabar tie žmonės neatstovauja, man rodos, niekam, išskyrus save pačius, ir per daug čia jaudintis nevertėtų“, – kalbėjo jis.

Asmenis, vykstančius į Baltarusiją, į Maskvą, profesoriaus įsitikinimu, galime tiktai pasmerkti.

„Bet, mano manymu, tai labiau moralinis pasmerkimas negu griežtai juridinis“, – teigė jis.

Visą pokalbį su T. Venclova žiūrėkite čia: