„Aiškiai paskelbsime, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas prieš paskelbiant naujausią NATO strategijos dokumentą.
Bloko generalinis sekretorius pažymėjo, kad aukščiausio lygio susitikimas Madride bus „istorinis ir transformuojantis“ septynis dešimtmečius gyvuojantį Aljansą, bandantį suvaldyti Maskvos įsiveržimo į Ukrainą padarinius.
„Susitinkame iškilus didžiausiai saugumo krizei, kokią esame patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO ketina pradėti didžiausią savo gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos, stiprindama savo rytiniame sparne laikomas pajėgas ir smarkiai padidindama greitojo reagavimo pajėgų karių skaičių.
Be to, blokas savo „strateginės koncepcijos dokumente“ planuoja pirmąkart skirti dėmesio didėjančios Kinijos galios keliamam iššūkiui.
„Kinija nėra priešininkė, – sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau, aišku, turime atsižvelgti į pasekmes mūsų saugumui, kai matome Kiniją daug investuojant į naujus, modernius karinius pajėgumus, ilgo nuotolio raketas ar branduolinius ginklus, taip pat besistengiant kontroliuoti kritiškai svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, 5G.“
Šį padidėjusį dėmesį Ramiojo ir Indijos vandenynų regionui taip pat atspindės Pietų Korėjos ir Japonijos pirmasis dalyvavimas NATO viršūnių susitikime.
Sustiprintos greitojo reagavimo pajėgos bus pasirengusios veikti 2023-aisiais
Iki 300 000 karių sustiprintos greitojo reagavimo pajėgos, pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, bus pasirengusios veikti kitais metais. „Jos bus dislokuotis savo šalyse, tačiau jau priskirtos konkrečioms valstybėms ir teritorijoms ir atsakingos už šių teritorijų gynybą“, – sakė J. Stoltenbergas trečiadienį NATO viršūnių susitikime Madride. Detalės, anot jo, priklausys nuo atskirų valstybių, kurios skirs šias pajėgas.
J. Stoltenbergas paminėjo Vokietiją ir konkrečius šalies planus skirti kovinę brigadą NATO narės Lietuvos gynybai. Tai esą rytinio flango stiprinimo pavyzdys. „Jos (pajėgos) ten treniruosis. Jos mokysis veikti kartu su vietos ginkluotosiomis pajėgomis. Ir jos ten turės paruoštą įrangą, sunkiąją ginkluotę, degalų atsargas ir daugelį kitų dalykų, reikalingų veikti toje teritorijoje“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Vokietija vadovauja NATO kovinei grupei Lietuvoje. Šiuo metu čia dislokuota per 1 000 vokiečių karių. Paprastai brigadą sudaro 3 000–5 000 karių. Vokietija sustiprintoms NATO greitojo reagavimo pajėgoms gali skirti 15 000 kareivių.
Bidenas paskelbė JAV pajėgų sustiprinimą Europoje
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“.
NATO „bus sustiprinta visomis kryptimis, kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje“, – prezidentas sakė prasidedant transatlantinio aljanso aukščiausio lygio susitikimui Madride.
Susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, J. Bidenas, sakė, kad į papildomas pajėgas įeina:
- JAV karinio jūrų laivyno naikintuvų parko padidinimas nuo keturių iki šešių Rotoje, Ispanijoje;
- nuolatinė 5-ojo armijos korpuso būstinė Lenkijoje;
- „papildoma rotacinė brigada“ Rumunijoje, susidedanti iš „3000 naikintuvų ir dar 2000 personalo kovinės grupės“;
- sustiprintas rotacinis dislokavimas Baltijos šalyse;
- dvi papildomos slaptojo lėktuvo F-35 eskadrilės Britanijoje;
- „papildomi oro gynybos ir kiti pajėgumai Vokietijoje ir Italijoje“.
Antradienio vakarą pranešta, kad NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies Suomiją ir Švediją tapti Aljanso narėmis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau antradienį taip pat paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą.
„Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.
Ukrainai kovojant su Kremliaus pajėgomis, NATO sąjungininkės Kyjivui skyrė milijardų dolerių vertės ginklų, įskaitant vis sunkesnę ir didelio nuotolio ginkluotę.
Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas ketina susitarti dėl papildomo bendro paketo, į kurį bus įtraukta saugaus ryšio įranga, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos ir mokymai, skirti padėti Ukrainai ilgainiui pereiti prie modernesnių Vakarų ginklų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ketina kreiptis į NATO lyderius, tviteryje parašė, kad prieš susitikimą kalbėjosi su J. Stoltenbergu ir pabrėžė „galingos priešraketinės gynybos sistemos svarbą Ukrainai, kad būtų užkirstas kelias Rusijos teroristiniams išpuoliams“.