„Kadangi jau prieš tai buvo prieš Lietuvą nusiteikta labai smarkiai ir reikėjo labai didelės progos. Be to, Rusija buvo paskelbusi, kad jei bus kažkokiu būdu grasinama vienai iš jos teritorijų, tai ji imsis labai radikalių atsakymų. Ir čia, štai, pasitaikė gera proga Lietuvai atkeršyti. Tik neaišku, kokiu būdu. Žinoma, kad ji imsis tam tikrų priemonių“, – sakė G. Mažeikis.
VDU profesorius G. Mažeikis laidoje priminė, jog Lietuva galėjo derėtis Rusijos labui ir galėjo nesiderėti.
„Lietuva nesiderėjo Rusijos labui, derėjosi Ukrainos labui. Ir todėl turime štai šitą rezultatą. Rusija, žinoma, ne tik Lietuvai grasina, bet kreipėsi ir į ES komisiją. Ir tokiu būdu prašo peržiūrėti visas šitas sankcijas – kad būtų Kaliningrado sričiai padaryta išimtis. Ir tokiu būdu ES priverstų Lietuvą, arba suderintų su Lietuva minėtų prekių tranzitą“, – kalbėjo VDU profesorius G. Mažeikis.
Jis Žinių radijo eteryje teigė, jog anot Kremliaus, minėtų prekių kiekis – didelis.
„Pasak Rusijos informacinių kanalų – daugiau nei 50–60 procentų prekių bus sustabdytos į Kaliningradą ir iš. Tai reiškia, kad daugelis pagamintos produkcijos iš Kaliningrado srities negalės būti normaliai pervežama į Rusiją traukiniais, liks tik jūros kelias.
Žinoma, kad Rusija dabar svarsto pačius įvairiausius variantus. O kadangi tai yra iracionali šalis, kuri priima labai nepamatuotus sprendimus, todėl galima tikėtis dešimčių rūšių provokacijų“, – sakė G. Mažeikis.
Paprašytas patikslinti, kokios tai galėtų būti provokacijos, VDU profesorius jas išvardijo.
„Žinoma, pirmiausia bus ieškoma silpnų vietų, kadangi enegertiškai Lietuva yra pakankamai nepriklausoma, bet vis tiek bus bandoma žiūrėti, kaip galima pirmiausia energetiškai pakenkti. Bus, neabejotinai, kibernetinės atakos. Prasidės ir informacinis karas prieš Lietuvą. Bus sugalvota, pabandyta paremti kokias Lietuvą skaidančias jėgas pačioje šalyje, kad jos galėtų sumaištį (kelti, aut. p,) – prieš gėjus, ar dar ką nors.
Tradicinės temos, tik jas reikėtų paaštrinti. Bus, žinoma, galvojama, koks galėtų būti karinis atsakas, bet tai nebus greitas galvojimas. Bet tai yra labai sudėtingi veiksmai, kai Rusija vykdo karą Ukrainoje. Sunku įsivaizduoti kaip ji sutelktų kokią kariuomenę ir ar apskritai išdrįstų Kaliningrado srityje. Aišku, kad gali paskatinti Baltarusiją vėl imtis kažkokių provokacijų Lietuvos pasienyje“, – galimas provokacijas kaip atsaką vardijo VDU profesorius G. Mažeikis.
Jis teigė, jog Rusija gali „smulkių zbitkų prikrėsti“.
Paklaustas, ar tikėtina, kad tokiam spaudimui ES neatsilaikys ir nusileis, VDU profesorius G. Mažeikis prognozavo, kad derybos pirmiausia vyks su Lietuva.
„Klaus, kokia pozicija yra šiuo klausimu. Ir būtent Lietuvos laikysena apspręs ES laikyseną. Nemanau, kad ES ypatingai rūpi gelbėti Kaliningrado sritį, padėti, ar apskritai rodyti Rusijai palankumo ženklus. Todėl bus galvojama ES tik apie bendrąjį saugumą. Šiai akimirkai nėra matyti, kad Rusija turėtų kokį nors pajėgumą padaryti čia kokį karinį sąmyšį. Ateityje, žinoma, galėtų, todėl sunku įsivaizduoti, ką Rusija galėtų padaryti“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė G. Mažeikis.
Jis prognozavo, kad greitai „žaidimas baigsis“.
„Manau, kad gana greitai šis žaidimas tarp Kaliningrado ir Odesos gali išryškėti“, – sakė VDU profesorius G. Mažeikis.
Delfi primena, Rusija pirmadienį pareikalavo Lietuvą nutraukti dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningradą draudimą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tai pavadino precedento neturinčiu „visko pažeidimu“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškina, kad šis draudimas yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.
Pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje įvyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.
Susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą, rašoma URM pranešime spaudai.
