Kol kas viruso grėsmė nedidelė, bet jis gali mutuoti
Šiuo metu, pasak prof. A. Žvirblienės, koronaviruso keliamos grėsmės nebėra tokios, kokios buvo prieš metus, nes dabar turime didelę paskiepytų ar persirgusių žmonių dalį. Be to, dabartinis viruso variantas yra mažiau pavojingas. Dėl to šalys atšaukia griežtus ribojimus.
Nors atvejų skaičius, kaip pasakojo profesorė, išlieka gana didelis, bet mirčių skaičius yra mažesnis nei buvo anksčiau.
Visgi, pasak pašnekovės, nerimą kelia tai, kad nežinome viruso evoliucijos kelių.
„To niekas nežino, nes kiekvienas gyvas organizmas vystosi pagal gamtos dėsnius, kurie yra visiškai nevaldomi žmogaus. Nežinome, kaip virusas gali pakisti. Šiuo metu turime labai sparčiai plintantį virusą, bet jis nėra labai pavojingas. Dėl to dauguma žmonių perserga – perserga ir skiepyti, ir anksčiau sirgę. Bet kaip bus už kelių mėnesių, kaip vyks viruso evoliucija, mes nežinome.
Gali būti taip, kad virusas evoliucionuos į tą pusę, jog jis stengsis apeiti jau esamą imunitetą. Tada gali atsirasti naujas variantas, kuris „apeis“ imunitetą. Čia yra tokia potenciali grėsmė. Jei šie pokyčiai bus kartu su didesniu viruso pavojingumu, gali būti grėsmė. Bet ar taip bus, nežinome. Tikėtina, kad nauji variantai gali atklysti rudenį“, – sakė laidos pašnekovė.
Svarstomas ketvirtos dozės klausimas
Praėjusią savaitę ketvirtąja doze buvo pradėti skiepyti labai aukštos rizikos Jungtinės Karalystės gyventojai. Tai yra vyresni nei 70 metų žmonės bei imunosupresiniai pacientai. Tuo metu Izraelis ketvirtą dozę siūlė visiems gyventojams.
Lietuvoje ketvirtosios vakcinos dozės klausimas kol kas tik svarstomas.
„Ką rodo ir Izraelio duomenys, kad ketvirta dozė nesukuria labai reikšmingos apsaugos nuo infekcijos. O apsauga nuo mirties išlieka panašaus lygio, kaip gavus trečiąją dozę. Dėl to nėra aiškaus atsakymo, kad tikrai reikėtų siūlyti ketvirtą dozę“, – pasakojo prof. A. Žvirblienė.
Be to, kai kurie gamintojai kuria vakciną prieš omikron atmainą.
„Tačiau čia irgi klausimas, ar verta kurti tokią vakciną, kai omikron atmaina masiškai persirgome ir žinome, kad jis nėra labai pavojingas. O numatyti, link kur kinta virusas, neįmanoma. Dėl to įvairiose šalyse diskutuojama, jei reikės ketvirtos dozės rudenį, ar ją daryti su pradine vakcina, ar su naujomis vakcinomis. Aiškumo čia jokio nėra, o situacija labai staigiai keičiasi“, – pasakojo profesorė.
Šiuo metu Kinijoje pastebimas didelis naujų atvejų augimas. Taip nutiko dėl to, kad prieš tai jų šalyje buvo griežti ribojimai, o juos nutraukus, žmonės pradėjo užsikrėsti. Lietuva šią bangą išgyveno jau anksčiau.
„Kinijai tikriausiai neliks kito pasirinkimo, tik masiškai persirgti, kaip ir kitoms šalims“, – sakė profesorė.
Tačiau pašnekovė pabrėžia – dabartinė situacija yra visiškai skirtinga nuo pandemijos pradžios, kai nebuvo nei skiepų, nei žinių apie šią ligą. Tuo metu vienintelis būdas išvengti sveikatos apsaugos griūties buvo labai griežti ribojimai. Visgi dabar, pasak profesorės, iki to prieiti tikriausiai nebereikės.
Vis dažniau keliamas ir kaukių atsisakymo klausimas.
„Kurį laiką kaukės dar reikalingos masiniuose susibūrimuose. Bet kolektyvuose, kurie yra nuolat tie patys, tokie kaip mokinių klasės, darbovietės, manyčiau, kad nėra didelės prasmės kaukių. Aišku, apie kaukę turime galvoti kaip apie būdą sumažinti viruso kiekį. Dėl to ligos eiga žmogui lengvesnė“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Per kelerius metus galime sulaukti koronaviruso pasekmių
Viena iš didžiausių problemų, sukeltų pandemijos, pasak profesorės, yra liekamieji šio viruso reiškiniai.
„Tikėtina, kad turėsime problemą per kelerius ateinančius metus. Medikai daug apie tai galvojo ir svarsto. Yra žinomi simptomai, kas pasireiškia po koronaviruso. Pokovidinis sindromas pasireiškia tuo, kad gali būti reikalinga reabilitacija, apie tai galvojama ir kalbama. Čia turės būti Sveikatos apsaugos ministerijos tam tikra politika, lėšos skiriamos, kaip su tuo reikės susidoroti. Bet tai yra potenciali problema“, – kalbėjo profesorė.
