Mauricas: vartotojų lūkesčiai pradėjo kristi dar prieš karą
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad vartotojų lūkesčiai pradėjo kristi dar prieš prasidedant karui, dėl infliacijos, o dabar neabejotinai dar labiau nukris.
„Drastiško vartojimo sustojimo nėra. Dabar geresnė situacija nei prasidėjus koronaviruso pandemijai, pirmai ir antrai bangai, bet kadangi aukšta infliacija bus ilgesnį laiką, ir neapibrėžtumas, tikėtina, dar bus kurį laiką, gal kažkokio didelio kritimo nebus, bet, manau, kad bus labiau stagnacija.
Jeigu šių metų mažmeninės prekybos apimtys bus panašios kaip pernai, manau, bus neblogas pasiekimas, gali šiek tiek ir į minusą nueiti. Tačiau geroji žinia – nėra didelio smukimo, viskas priklausys nuo konflikto eigos. Jei Ukraina sugebės apsiginti, ir bus sudaryta taiko sutartis, atsigausime. Tačiau jei konfliktas užsišaldys ir tęsis ilgą laiką, tada scenarijus nebus toks geras. Jei Rusijai visgi pavyks įgyvendinti planus, tai, žinoma, ir Lietuvai bus žymiai blogiau“, – komentuoja jis.
Ekonomisto teigimu, pirminis gyventojų nerimas – atslūgęs.
„Prieš tris savaites iš bankomatų pinigų išgryninimo statistikos matėsi, kad buvo išaugę skaičiai, ypač tą savaitgalį po ketvirtadienio (prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje – Delfi) ir kitą savaitę buvo gerokai didesni nei įprastai, o šią savaitę jau viskas įprastai. Kortelių atsiskaitymų srautas juda, kažkiek mažesnis, bet nereikšmingai. Pirminė duobelė – mažesnė, nei galėjo būti. Dabar stebėsime artimiausias savaites, kuriame lygyje nusistovės“, – sakė jis.
Naujausi „Google“ mobilumo duomenys rodo, kad kovo 19 d. Lietuvoje mažmeninės prekybos ir pramogų vietose lankytojų srautas nukritęs 16 proc., palyginus su situacija prieš pandemiją. Sausio pradžioje srautas buvo apie 24 proc. mažesnis. Taigi šie duomenys kol kas rodo priešingą tendenciją – vartojimas Lietuvoje pastaruosius mėnesius šiek tiek paaugo.
LB: gyventojų santaupos įsilieja į vartojimą, bet infliacija mažina galimybes vartoti
Antradienį spaudos konferencijoje Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad metų sandūroje mažmeninės prekybos apimtys prislopo. Jis tai siejo su namų ūkių vartojimo įpročių pasikeitimu.
„Atlaisvėjus suvaržymams, namų ūkiai pradėjo didesnę dalį pajamų skirti paslaugoms įsigyti. Nereikia pamiršti ir infliacijos poveikio, kuris, tikėtina, riboja skurdžiausiai gyvenančių Lietuvos namų ūkių galimybes vartoti“, – sakė jis.
LB vadovas taip pat aptarė, kad ilgą laiką didėjusios gyventojų pajamos leidžia naujus iššūkius pasitikti turint finansinę pagalvę.
„Matome, kad 2021 metais vartojimo lygis buvo aukštas. Svarbu aptarti, kas leidžia vartoti: gyventojų pajamos buvo augančios, tai nesusilpnėjo ir per pandemijos laikotarpį, netgi priešingai, pasiekė rekordinius tempus. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio augimas perkopė į dviženklių skaičių teritoriją.
Pandemijos metu gyventojai labiau taupė, o tai slopino vartojimą. Dabar tos santaupos po truputį įsilieja į vartojimą, tai jį skatina, bet infliacijos veiksnys mažina vartotojų perkamąją galią ir galimybes vartoti“, – sakė jis.
G. Šimkus nurodė, kad namų ūkių taupymo norma 2020 ir 2021 metais buvo pakilusi į rekordines aukštumas, o 2022 ir vėlesniais metais turėtų mažėti, tačiau bus reikšmingai didesnė nei prieš pandemiją.
„Vertinant bendrai visus namų ūkius, jų gaunamų disponuojamų pajamų augimas ir perteklinio taupymo mažėjimas turėtų sudaryti pakankamas sąlygas sąlyginai sparčiam namų ūkių vartojimui, netgi esant spartiems infliacijos lygiams“, – komentavo jis.
Trečdalis vartotojų yra pasiryžę atliekamus pinigus atidėti taupymui
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp pastebi, kad karas yra tai, kas dabar labiausiai keis vartotojų elgesį: jų baimes, nerimą, lūkesčius. Todėl neverta abejoti, kad būtent tai bus nauja mūsų realybė, kovo pradžioje Lietuvos verslo forume kalbėjo ji.
„Infliacija yra apėmusi visą pasaulį. Auga tokių žaliavų, kaip cukrus ar pienas kainos, brangsta energetiniai ištekliai. Be to, susiduriame su tiekimo kaštų augimu, keliamos algos, trūksta darbuotojų. Jau nekalbu apie tokius ilgo poveikio veiksnius, kaip klimato kaita ar migracija. Kylant infliacijai ir vykstant karui žmonės sako, kad daugiau pinigų išleis maistui ir pirmo būtinumo prekėms, komunalinėms paslaugoms“, – teigia I. Lepp.
Jos teigimu, potencialiai labiausiai vartotojai metų pradžioje dėl kainų kilimo buvo pasiruošę apleisti pramogas ne namuose, kadangi kylant kainoms lieka mažiau pinigų linksmintis ne namuose.
Nors Lietuvoje vartotojų optimizmas pasuko mažėjimo linkme, tačiau vis tiek išlieka pakankamai aukštas ir pernai spalį siekė 82 procentinius punktus. Daugėja abejonių dėl darbo perspektyvų, asmeninių finansų būklės bei abejojama, ar dabar tikrai yra tinkamiausias laikas pirkti.
„Beveik trečdalis vartotojų yra pasiryžę atliekamus pinigus atidėti taupymui. Pastebėčiau, kad mažiau išleido ir atostogoms bei namų tobulinimui ir dekoravimui, kas Lietuvos vartotojams paprastai yra prioritetinės sritys“, – pastebi mažmeninės rinkos ekspertė.
Parengė tris galimus scenarijus ekonomikai
Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos bankas šalies ekonomikai parengė tris galimus raidos scenarijus: konvencinį, šoko ir didesnio šoko. Visuose juose laikomasi prielaidos, kad karas neišplis už Ukrainos ribų.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 dieną turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 dienos, šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 metų BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc.
Mauricas: jeigu „išspausime“ 1 proc. ekonomikos augimo, bus neblogai
Dar prieš LB prognozes Ž. Mauricas vertino, kad labiausiai tikėtinas 1 proc. Lietuvos ekonomikos augimo scenarijus, laukia vadinamoji stagfliacija – situacija, kai kainos auga vis sparčiau, o ekonomikos augimui prognozuojamas lėtėjimas.
„Jeigu „išspausime“ 1 proc. ekonomikos augimo, bus neblogai. Dabar prognozės – 0-2 proc., tai labiausiai tikėtinas scenarijus, tačiau darant prielaidą, kad konfliktas turėtų baigtis iki birželio mėnesio, ką sako daugelis karo analitikų. Pačiai Rusijai būtų labai sudėtinga tęsti karą po birželio dėl resursų trūkumo“, – pažymi ekonomistas.
Anot jo, vidutinė metinė infliacija, tikėtina, bus dviženklė. Pašnekovo teigimu, infliacijos kalnas – didesnis ir ilgesnis, nei prognozuota.
„Netgi įskaitant naftos kainų sumažėjimą, nes pakankamai didelė inercija. Sunku pasakyti, bet vidutinė metinė infliacija gali būti 8-12 proc. Dėl 8 proc. šansų nėra labai daug, čia jau darant prielaidą, kad bus didesnė recesija.
Dviženklį infliacijos augimą turėsime visą pavasarį, net jei pikas bus kovą, vasarą dar vis dviženklė infliacija gali būti, rudenį jį sumažės, nebent kažkas netikėto nutiks, o metų gale link 5 proc. migruos“, – sako Ž. Mauricas.
