Nebeliko nemokamų testų
Nuo gruodžio 1 d. – pakeitimai dirbantiems su testais. Nuo šiol jie bus mokami ir už juos turės susimokėti pats darbuotojas arba apmokėti jo darbdavys. Tik dalis testų bus nemokami tam tikroms kategorijoms žmonių. Profsąjungos sako, kad tai gali grėsti padidėjusiu nedarbu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė komentavo, kad vis dėlto tikisi, jog žmonės priims tam tikrus sprendimus.
„Mes matome, kad priiminėja. Šiek tiek vakcinacijos tempai auga, o šiaip turbūt labiausiai reikėtų kalbėti apie pasirinkimą. Žmonės turi laisvą pasirinkimą, jeigu jie matydami ir žinodami, kad testai ir toliau jiems kainuos ir nori likti darbo rinkoje, visgi nesirenka tinkamiausio kelio užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.
Taip pat dėl kažkokių nemedicininių priežasčių vis dar nesiskiepija. Vadinasi, jie savo pasirinkimu prisiima pareigą mokėti už tai, kad ta aplinka darbovietėje būtų saugesnė. Turbūt reikia kalbėti šitoje vietoje ne tik apie besirenkančius nesiskiepyti žmones, bet ir tuos darbuotojus, kurie tvarkingai susiskiepijo, saugo save, savo aplinkinius ir apie jų saugumą darbo vietoje mes taip pat turime kalbėti“, – tikino ministrė.
Jos teigimu, dabar galima girdėti pačių įvairiausių pamąstymų ir iš darbdavių, ir iš profesinių sąjungų.
„Vieni darbdaviai pasiryžę toliau mokėti kai kuriems žmonėms už tuos testus, kurių profesijos labai reikalingos. Kiti teigia, kad jau nuo šios dienos tai bus pačių darbuotojų atsakomybė. Man atrodo, tie susitarimai skirtingose darbovietėse atrodys gana skirtingai, bet aš norėčiau tikrai raginti ir tikėtis, kad visgi nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius darbovietėse mažės.
Taip pat, kad ši priemonė šiek tiek padarys įtaką sprendimui, kad žmonės geriau nemokamai pasiskiepytų negu leistų savo uždirbamus pinigus testavimui, kurio nereikėtų, jeigu jie priimtų sprendimą vakcinuotis“, – kalbėjo M. Navickienė.
Darbdaviai pasiūlė, kad nebūtų mokamos ir nedarbo išmokos nepasiskiepijusiems ir paklausus ministrės, ar galėtų tokia priemonė būti įgyvendinta, ji sakė, kad visas priemones diskutuotų ir svarstytų.
„Matyčiau apsunkinimų tokių priemonių įgyvendinime, nes vis dėlto tai yra draudiminis aspektas. Tam tikri teisėti lūkesčiai žmonių, nes jie turi stažus, turi sumokėtus mokesčius už tam tikras draudimo rūšis. Ar tai būtų nedarbo draudimas, ar tai būtų sveikatos draudimas. Šita diskusija turbūt būtų sudėtinga teisine prasme, bet bet kuriuo atveju, jeigu darbdavių pasiūlymas bus, tai mes Vyriausybėje ar atskirose ministerijose visada apsvarstome visus pasiūlymus“, – teigė ji.
Naują biudžetą vertina pozityviai
Kitą savaitę prasidės biudžeto priėmimo procedūra. M. Navickienės teirautasi, kaip ji apskritai jį vertina socialumo prasme.
„Aš vertinu tikrai labai pozityviai. Man atrodo, kaip sako finansų ministrė, kad tai yra galimybių biudžetas. Aš pritariu, kad tai yra galimybių biudžetas, bet sykiu atliepiantis ir kelis tikslus. Vienas tikslas yra pajamų auginimas žmonėms, kad jų pajamos augtų labiau negu infliacija, kad taip pat augtų jų perkamoji galia ir mes galėtume šitą susiklosčiusią ekonominę situaciją išnaudoti geriausiu būdu.
Bet sykiu ir socialinė apsauga, ir būtent skurdo mažinimo aspektas. Aš manau, kad šitame biudžete mes esame labai subalansavę abu šiuos aspektus. Natūralu turbūt, kad mano, kaip socialinės apsaugos ministrės, tikslas yra, kad tas pajamų augimas, kurį mes turime, siektų kuo platesnį kiekį mūsų visuomenės narių.“
Pasak jos, matydama Lietuvos skurdo rodiklius, ypač pagyvenusių ir vienišų asmenų, ministerija turėjo imtis priemonių.
„Aišku, paveldėjome gana prastą situaciją ta prasme, kad yra mažos žmonių pensijos ir ta mažų pensijų problema labai ilgą laiką nespręsta. Iš karto ėmėmės šito darbo ir tas pensijų augimas, kėlimas, kurį planuojame po 50 eurų pensininkui, taip pat vienišo asmens išmokos atsiradimas nuo naujųjų metų be jokių prašymų <...>, tai šios priemonės ir kiti dalykai tikrai mažins skurdą.
Bet kartu atlyginimų kėlimas didins žmonių perkamąją galią ir tai yra labai svarbu. Tiek atlyginimų augimas, tiek kitų išmokų augimas, pavyzdžiui, pensininkų, neįgaliųjų pinigų didinimui ir socialinėms išlaidoms turime apie 760 mln. Eur papildomų šitame biudžete. Tai yra ženklus, mano įsitikinimu, pinigų įliejimas, kad žmonės patirtų mažesnį skurdą ir turėtų didesnes pajamas“, – kalbėjo ji.
Paklausus ministrės, ar visko „nesuvalgys“ infliacija, kai brangsta elektra, dujos, maistas ir pan., ji atsakė, kad šis reiškinys dviem trečdaliais priklauso nuo globalių reiškinių, kuriems sunku daryti įtaką.
„Tai yra ir tarptautinėse rinkose išaugusios energijos, maisto kainos, tačiau matome, kad Europos Komisijos (EK) prognozės kitų metų infliacijai yra apie 3,1 proc., todėl lygindami, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija. Tai yra labai svarbu pastebėti.
Taip pat akcentas, kad infliacija, bent jau ekonomistų teigimu, Finansų ministerijos teigimu, yra laikinas reiškinys, laikinas efektas, būtent susijęs su tarptautinėse rinkose išaugusiais energijos ar maisto kaštais. Tačiau turėtų susibalansuoti ir man atrodo, kad būtent mūsų biudžete tiek, kiek mes esame suplanavę pajamų ar pensijų auginimo, turėtume amortizuoti šitą kainų kėlimą ir žmonių perkamoji galia turėtų augti“, – teigė M. Navickienė.
Nemano, kad nauja pensijų skaičiavimo tvarka priešins
Vis dėlto jos pasiteiravus, ar toks pensijų didinimas nebus tik minimalus peržengimas skurdo ribos, o ne pagaliau orios gavimas, ministrė sakė, kad jų įstaigos koridoriuose apskritai kalbama apie žmogaus orumą.
„Kad ir kokioje situacijoje jis atsidurtų – ar būtų jaunas, ar būtų pagyvenęs, svarbu, kad žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai. Tačiau aš tikrai girdžiu ką kalba ir pensininkų atstovai, tai mažos pensijos iš tikrųjų yra ir ypač buvo didelė valstybės problema.
Pačias mažiausias pensijas mes visada spręsdavome papildomomis išlaidomis iš biudžeto: mažų pensijų priemokomis, socialiniais įvairiais paramos mechanizmais. Šitas dalykas turi spręstis, būtent todėl nuo naujų metų mes ir pasiūlėme tiek bazinės pensijos dalies indeksavimą, tiek individualiosios dalies indeksavimo spartinimą. <...>. Kas dar yra labai svarbu, mano įsitikinimu, ta individualioji žmogaus pensijos dalis, kuri priklauso nuo jo sumokėtų įmokų, palaipsniui turi įgyti vis didesnę įtaką bendroje pensijoje. Todėl, kad dabar, ji daro įtaką tik 40 proc.“, – aiškino ji.
M. Navickienė priminė, kad 60 proc. yra bazinė dalis ir tik 40 proc. yra ta, kurią užsidirbo žmogus, dirbdamas ilgus metus, uždirbdamas didesnį atlyginimą ir sumokėjęs daugiau mokesčių.
„Mano įsitikinimu, mes turime palaipsniui eiti ta kryptimi, kad individualios pensijos dalis bent jau susilygintų su bazinės pensijos dalimi. Tačiau kitas dalykas, kuris yra labai svarbus, man atrodo, kalbant apie pagyvenusius žmones, apie pensininkus, su kuriais daug bendrauju, yra ne vien tik pinigai.
Ne vien tik absoliutus skaičius, kurį jis gaus kaip pensiją, bet daugelis, ypač Trečiojo amžiaus universiteto atstovų, sako, kad jiems svarbu būti visaverčiais visuomenės nariais, įtrauktais į visuomenės gyvenimą ir kad mažėtų jų ir socialinė atskirtis, ne tik ekonominė. Visai neseniai subūriau senjorų forumą, į kurį pakvietėme visas pagyvenusių žmonių atstovų organizacijas. Ne tik jas, bet ir kitų ministerijų kolegas, kad dalyvautų šitame formate.“
Ministrė aiškino, kad labai daug dalykų, kuriuos kelia pagyvenę žmonės, yra susiję ir su paslaugomis, kurias jie gali arba negali gauti.
„Nėra vien tik sveikatos paslaugos, tai yra ir tas pats švietimas, galimybė dalyvauti Trečiojo amžiaus universiteto veiklose, kad žmonės galėtų labiau įsitraukti į visuomenines-kultūrines veiklas. Tie mūsų pokalbiai, būtent šito forumo dėka, jie parodo, kad ekonominės problemos yra svarbios ir mes jas sprendžiame, bet nereikia pamiršti ir kitos dalies, žmonių įtraukties.“
Kai kuriems žmonėms svarbu ne tik kiek jis pats gauna, bet svarbu, kad ir kitas daugiau negautų. M. Navickienės paklausus, ką ji mano apie galimą susipriešinimą, kai žmonės nesupranta, kad kalbama tik apie bazinę pensijos pokyčius, o individualioji jos dalis neliečiama, ji pabrėžė, kad tikrai nebus taip, jog daug metų išdirbusių žmonių stažas taps nebe toks svarbus.
„Ne, taip tikrai nebus. Šioje vietoje galbūt kartais jaučiama tam tikro „papolitikavimo“ arba noro užaštrinti tam tikrą kampą nebūtinai, kai jis yra tiesa. Tai bazinei žmogaus daliai ir toliau darys įtaką jo darbo stažas. Jeigu žmogus dirbo daug metų, jis sukaupė daugiau negu būtinąjį stažą, tai ir jo bazinės pensijos dalis augs sparčiau negu tam, kuris sukaupė nuo 15 iki 30 m.
Ką mes padarėme? Mes tiesiog įvedėme universalumo tam tikrą aspektą būtent nuo 15 iki 30 m. stažo rėžyje. Tai yra tik apie 11 proc. visų pensijos gavėjų. Pakankamai nedidelis sąlyginai skaičius iš visų 600 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Ką mes pastebėjome, darydami įtakos skurdo rodikliui analizę, kad būtent šitoje kategorijoje turėjome didžiausią kiekį pensijų priemokų. Tas suvienodinimas tik šioje dalyje keičia apskritai visą bazinės pensijos dydį“, – nurodė ji.
Pasak jos, tuomet reikia mokėti mažiau priemokų iš valstybės biudžeto, kurias vis tiek mokėdavo.
„Realiai tas pokytis maždaug nuo 190 Eur iki 215 Eur. Absoliučiais skaičiais žiūrint, tikrai nėra toks didelis. Bet svarbiausia mano žinia yra ta, kad ir bazinės pensijos, ir individualios dalies pokyčiuose stažas ir toliau vaidina vaidmenį.
Toje 11 proc. žmonių, kuriuos palies universalumas nuo 15 iki 30 m., mes padarėme analizę yra apie du trečdaliai moterų, kurios greičiausiai stažo nesukaupė arba todėl, kad augino vaikus, arba prižiūrėjo savo neįgalius, pagyvenusius tėvus, todėl dabar vis dar priklausomos nuo tam tikrų išmokų ir valstybės papildomos paramos. Tai šis modelis sprendžia abu dalykus: skatina mokėti įmokas, kad pensija būtų didesnė tiems, kurie ilgiau dirbo ir užsidirbo, ir daro minimalią apsaugą tiems, kurie gaudavo pačias mažiausias pensijas.“
UŽT pertvarka: pokyčiai nėra greiti
Ministrė taip pat pakomentavo ir vykstančią Užimtumo tarnybos (UŽT) pertvarką, kai turėtų būti ne tik registruojami bedarbiai, bet jie būtų motyvuojami susirasti ir darbus.
„Aš labai tikiuosi, kad pavyks, bet pokyčiai šitoje srityje nėra greiti. Mes turime žinoti, kokia yra mūsų valstybės kryptis, ką mes norime pasiekti. Kad staiga per metus visi žmonės, kurie ilgus metus nedirbo ir buvo priklausomi nuo tam tikros socialinės paramos, grįžtų į darbo rinką, aš tokių iliuzijų neturiu.
Bet mums reikia pasakyti, ko mes siekiame. Šiandien mes matome, kad tai, kaip mes valdėme antrąją pandemijos krizę ir kokias priemones taikėme, mums pavyko. Mes išsaugojome daug darbo vietų, mūsų nedarbo rodikliai yra sugrįžę į priešpandeminį lygį. Mes matome, kad tų darbuotojų, tų žmonių šiandien labai trūksta. Bet vis dar Užimtumo tarnyba atlieka tam tikrą socialinę funkciją.“
Jos teigimu, ji yra tapusi dar viena socialine institucija, į kurią žmonės registruojasi nebūtinai turėdami paskatą dirbti.
„Kartais tiesiog turėdami norą gauti sveikatos draudimą, galimai gaudami šešėlines pajamas, dirbdami šešėlinėje darbo rinkoje. Tuo pačiu metu UŽT darbuotojai bando dirbti su visais savo klientais, nepaisant to, kad jie visiškai neieško darbo.
Pats principas, ko mes siektume su šita reforma, kad dalis žmonių, kurie mūsų įsitikinimu šiuo metu nėra pasiruošę darbo rinkai, t. y. du kartus iš eilės per šešis mėnesius atsisakytų tinkamo darbo pasiūlymo, kuris nebūtų per daug nutolęs nuo asmens gyvenamosios vietos, atitiktų jo kvalifikaciją, kompetenciją, maždaug buvusį atlygį, <...>, tada jam galėtų būti siūlomas darbas ir mažiau apmokamas, mažiau kvalifikuotas dar vieną mėnesį. Bet jeigu nepavyksta žmogaus įtikinti grįžti į darbo rinką, jis taptų kito sąrašo dalyviu, kad dar nėra pasiruošęs grįžti į darbo rinką.“
Ministrės teigimu, tas žmogus turėtų su savivaldybių pagalba ir kitų pagalba gauti tam tikras papildomas paslaugas.
„Galbūt žmogus turi priklausomybes, nuo kurių jį reikia gydyti, galbūt jis turi labai daug įsiskolinimų arba tiesiog įsiskolinimų, kurie jam neleidžia dirbti skaidriai. Gal tas žmogus nežino, kaip juos padengti ir tiesiog neturi gebėjimų tą padaryti. Tokiems žmonėms mes turime padėti. Jie eitų į atskirą sąrašą, kurie gauna ilgalaikes paslaugas ir dabar turime tokių pilotinių projektų su savivaldybėmis.
Kitas aspektas yra tas, kad mes keistume reglamentavimą, jeigu UŽT gauna signalą iš bet kurios kontroliuojančios institucijos, kad žmogus dirba nelegaliai, „šešėlyje“, ir uždirba pajamas, jų niekaip nedeklaruoja, nesumoka mokesčių ir vis dar yra UŽT klientas, tai tokį žmogų būtų galima gavus pirmą tokį signalą išbraukti sąrašų. Jeigu gauni pajamas, už sveikatos draudimą gali susimokėti.“
